Kol kas Estiją ir CERN siejo tik bendradarbiavimo sutartis.
„Europos branduolinių tyrimų organizacija Estijai yra svarbi partnerė mokslo plėtros, inovacijų, taip pat verslo srityse. Kad mūsų mokslininkai, inžinieriai ir verslininkai galėtų visokeriopai išnaudoti CERN siūlomas galimybes, turime tapti visaverčiais šios mokslo organizacijos nariais“, – pabrėžė premjeras.
„Prisijungę prie CERN gausime prieigą prie mokslo infrastruktūros ir technologijų, organizacijos sukurtos intelektinės nuosavybės. Mūsų inžinieriai galės įgyti CERN vertingos patirties, o mūsų mokslininkams atsivers galimybė dalyvauti ne vien organizacijos mokslinėje veikloje, bet ir vadovauti mokslo įstaigoms. Estijos įmonės galės dalyvauti CERN skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose“, – Ženevoje viešintis vyriausybės vadovas vardijo narystės privalumus.
Šalies stojimą į CERN taip pat palaiko Estijos mokslo ir plėtros taryba, pernai kovą išnagrinėjusi šio žingsnio atveriamas galimybes. Narystė organizacijoje taip pat jau yra numatyta 2018–2021 metų Estijos biudžeto strategijoje. Talinas planuoja nuo 2019-ųjų skirti šiuo tikslu 1,43 mln. eurų per metus.
22 nares turinčiai CERN priklauso didžiausia pasaulyje elementariųjų dalelių fizikos laboratorija ir abipus Šveicarijos ir Prancūzijos sienos giliai po žeme įrengtas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (Large Hadron Collider, LHS).
Ženevoje J. Ratas susitiko su CERN tyrimų ir kompiuterijos direktoriumi Eckhardu Elsenu, finansų ir žmogiškųjų išteklių direktoriumi Martinu Steinacheriu ir kitais pareigūnais.
J. Ratas taip pat aplankė ATLAS, vienos iš septynių LHS laboratorijų, eksperimentų zoną.
Lietuva sausio 8 dieną tapo CERN asocijuotąja nare.
Narystė CERN Lietuvai kainuos apie 900 tūkst. eurų per metus. Šalies asocijuotąją narystę organizacijoje Seimas patvirtino gruodį.
