Mokslininkai iš Hovardo Hjuzo Medicinos instituto (Howard Hughes Medical Institute, HHMI), Harvardo medicinos mokyklos (Harvard Medical School) ir Tiubingeno universiteto (University of Tübingen) nustatė, kad šiuolaikiniai europiečiai yra kilę iš trijų labai skirtingų žmonių grupių: Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų, senovės šiaurės euraziečių, susijusių su vėlyvojo paleolito Sibiro gyventojais, ir ankstyvųjų Europos žemdirbių, kurie buvo daugiausia Artimųjų Rytų kilmės.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad žmonės Šiaurės Europoje ir kai kuriose Vidurio Europos šalyse (ypač Baltijos šalyse) turi didžiausią dalį Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų protėvių genų, o lietuviai ypač išsiskiria – iki pusės lietuvių genų yra gauta būtent iš šios grupės.
Straipsnyje, publikuotame rugsėjo 18 dieną žurnale „Nature“, mokslininkai teigia, kad senovės šiaurės euraziečiai turi būti įtraukti kaip dar viena, trečia grupė, turėjusi įtakos dabartinių europiečių ir žmonių, kurie per Beringo sąsiaurį nukeliavo į Ameriką daugiau nei prieš 15 000 metų, genomo formavimuisi.
„Iki šiol vyraujantys kilmės modeliai teigė, kad europiečių protėviai buvo dvi skirtingos senovės žmonių grupės, tačiau mes teigiame, kad tokios grupės buvo trys, – sakė vienas iš darbo autorių, Harvardo medicinos mokyklos profesorius, genetikas Davidas Reichas. – Tai taip pat paaiškina ir neseniai atrastą genetinį ryšį tarp europiečių ir indėnų – jų abiejų genomo ištakose yra ta pati senovinė šiaurės Eurazijos gyventojų grupė.“
Davidas Reichas ir jo pagalbininkai šias išvadas padarė išanalizavę septynių medžiotojų-rinkėjų iš Skandinavijos, vieno medžiotojo, kurio palaikai buvo rasti Liuksemburge oloje, ir ankstyvojo žemdirbio, rasto Vokietijoje, prie Štutgarto, genomus, ir juos palyginę su šiuolaikinių žmonių genomais.
Šiame tyrime dalyvavo 100 ekspertų iš viso pasaulio, šių devynių senovės žmonių genomus palyginę su genais 2345 žmonių, gyvenančių 203-iose šiuolaikinėse populiacijose visame pasaulyje.
Jie taip pat nustatė, kad senovės Artimųjų Rytų žemdirbių ir jų palikuonių Europoje protėviai gali būti atsekti ir toliau – į bazalinius euroazijiečius (Basal Eurasians).
„Mūsų tyrimas parodo, kad Europos gyventojų ištakos buvo sudėtingesnės, nei manėme anksčiau. Atrodo, kad europiečiai – kurie dabar dažnai laikomi viena grupė, iš tikrųjų turi sudėtingą istoriją, kai bent trys žmonių populiacijos maišėsi įvairiomis proporcijomis ir įvairiais istorijos laikotarpiais.“
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad beveik visų europiečių protėviai yra kilę iš visų šių trijų senovinių žmonių grupių. Senieji šiaurės euroazijiečiai prie europiečių genomo prisidėjo net 20 proc. ir tyrėjai teigia, kad ši grupė jungia ir šiuolaikinius europiečius su indėnais.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad žmonės Šiaurės Europoje ir kai kuriose Vidurio Europos šalyse (ypač Baltijos šalyse) turi didžiausią dalį Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų protėvių genų, o lietuviai ypač išsiskiria – iki pusės lietuvių genų yra gauta būtent iš šios grupės.
Pietų europiečių didžioji genomo dalis yra gauta iš senųjų žemdirbių, tarp jų ypač išsiskiria Sardinijos gyventojai, kurių net 90 proc. genomo sudaro šios grupės dalis.
„Suprasti, kaip šios populiacijos yra susijusios, yra labai sunku, – teigia D. Reichas. – Daug kas nutiko Europoje per pastaruosius 8000 metų. Sudėtinga istorija veikia kaip šydas, todėl sunku įžvelgti, kas įvyko šio laikotarpio pradžioje. Milžiniškuose duomenų masyvuose mes turėjome pastebėti ryšius, kad galėtume pasakyti, kas vyko tolimoje europiečių praeityje.“
„Ką mes aptikome – tai vienareikšmiški įrodymai, kad žmonės, šiandien gyvenantys Europoje, yra trijų grupių palikuonys – pirmųjų Europos žemdirbių, atkeliavusių iš Artimųjų Rytų ir atnešusių žemdirbystę, vietinių Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų, kurie ir prieš 8000 metų gyveno čia, ir senovės šiaurės euroazijiečių, atėjusių iš Sibiro“.
