Iš pradžių ūgtelėjusi radiacija sausį užfiksuota ties Norvegijos-Rusijos valstybine siena. Vėliau didesnis radioaktyviojo jodo-131 skilimų dažnis užfiksuotas ir dar keliose Europos valstybėse. Nors iš pradžių spėliota, kad taip nutiko dėl to, kad Rusija slaptai išbandė branduolinį ginklą, valdžios atstovų teigimu, tikroji priežastis veikiausiai yra oficialiai neregistruota nelaimė farmacijos pramonėje.
Nors radiacijos šuolis įvyko sausį, Suomijos ir Prancūzijos oficialiųjų agentūrų atstovai tik visai neseniai paskelbė, kad iškart po fono sustiprėjimo Norvegijoje, dar iki sausio pabaigos pokyčių pastebėta ir Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje bei Ispanijoje.
Paklausus, dėl ko informacija viešai nebuvo išplatinta operatyviai, iškart po radiacijos fono padidėjimo Norvegijoje, Norvegijos radiacinės apsaugos agentūros atstovė Astrid Liland leidiniui „Barents Observer“ teigė: „Sausį Svanhovde užfiksuotas radiacijos padidėjimas buvo labai, labai nežymus. Panašūs buvo ir kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Suomijoje užfiksuoti duomenys. Padidėjimas buvo toks, kad nekėlė jokio susirūpinimo nei dėl žmonių, nei dėl aplinkos saugumo. Todėl manėme, kad ši informacija neturėjo daug vertės kaip naujiena“.
Prancūzijos branduolinės saugos agentūra IRSN praėjusią savaitę paskelbė, kad sausį užfiksuotas jodo-131 koncentracijos padidėjimas Europos atmosferos apatiniuose sluoksniuose „grėsmės sveikatai nekėlė“ ir dabar grįžo į įprastinį lygį.
Tačiau šiuo atveju susirūpinimą kelia ne tai, kad radiacinis fonas buvo nežymiai ūgtelėjęs, o tai, kad niekas užtikrintai negali pasakyti, dėl ko taip nutiko.
Užtikrintai galima pasakyti tik tai, kad jodo-131 pusperiodis yra 8 dienos, tad jis į atmosferą pateko visai neseniai.
„Išmetimas į atmosferą tikriausiai įvyko neseniai. O daugiau nieko tiksliai pasakyti negalime“, – leidiniui „Motherboard“ sakė Britų radiologinės saugos bendruomenės atstovas Brianas Gornallas.
Šiuo metu galima spėti tik tiek, kad radioaktyvaus jodo-131 šaltinis yra kažkur Rytų Europoje – remdamiesi šiuo spėjimu kai kurie sąmokslo teorijų mėgėjai pareiškė, jog tai yra įrodymas, kad Rusija Arkties regione atliko atominį bandymą.
Tačiau jokių ženklų, kad buvo atliktas toks bandymas, nėra, o faktas, kad atmosferoje pasklido tik jodas-131, bet ne kokie kitokie radioaktyvūs elementai, aiškiai rodo, kad atominės bombos bandymas yra netinkamas atsakymas.
„Matavimų metu orai buvo labai neramūs, todėl negalime atsekti, kur tiksliai įvyko šios medžiagos išmetimas. Matavimai keliose skirtingose Europos vietose lyg ir rodo, kad šaltinis yra kažkur Rytų Europoje“, – sakė A.Liland.
Specialistai, vertindami, kad radiacijos foną padidino vienas konkretus izotopas, kur kas labiau linkę manyti, kad jis pasklido kokioje nors farmacijos gamykloje įvykus cheminių medžiagų nuotėkiui. Jodas-131 yra įvairių vėžio formų gydymui dažnai taikoma medžiaga.
„Kadangi buvo aptikta tik jodo-131, bet ne kokios nors kitos radioaktyvios medžiagos, manome, kad ji pasklido iš farmacijos įmonės, gaminančios radioaktyvius preparatus. Jodas-131 naudojamas vėžiui gydyti“, – sakė A.Liland.
Tai, beje, ne pirmas toks atvejis istorijoje – 2011 metais keliose Europos šalyse taip pat buvo užfiksuotas jodo-131 šuolis, trukęs kelias savaites.
Tada mokslininkai taip pat nesugebėjo nustatyti šios medžiagos šaltinio, tačiau greitai atmetė galimybę, kad jodas pasklido iš atominių jėgainių.
„Jeigu jodas būtų iš reaktoriaus, tai kartu ore būtume aptikę ir kitų elementų“, – tuometinis IRSN vadovas Didier Championas sakė naujienų agentūrai „Reuters“.
Prieš kelias savaites buvo publikuotas mokslinis darbas, išaiškinęs 2011 metų jodo-131 nutekėjimo šaltinį: medžiaga dėl netinkamai veikiančios filtravimo sistemos pasklido iš Budapešte (Vengrija) esančio Izotopų instituto. Šiame institute gaminami įvairiausi izotopai mokslinėms ir medicininėms reikmėms.
Prie pastarojo radiacijos nutekėjimo šaltinio paieškų prisijungs ir JAV Karinės oro pajėgos – jos į Europą pasiuntė atominių sprogimų sekimo lėktuvą WC-135.
Tikimasi, kad mokslininkai sugebės išsiaiškinti, kas iš tiesų nutiko, kad šią medžiagą paskleidusios įstaigos (jeigu tai iš tiesų įstaigos kaltė) vadovai galėtų imtis priemonių, kad incidentas nebepasikartotų.
Nors nei 2011, nei 2017 metų incidentai pavojaus sveikatai nekėlė, vaistų gamintojams nederėtų rizikuoti sukelti rimtesnę problemą.
