Viena iš mokslininkų keliamų prielaidų – kad dalelė yra Higgso bozono, kuris paaiškina, kodėl kitos dalelės turi masę, sunkesnė versija. Kitas paaiškinimas – nauja dalelė yra numanomas gravitacijos nešėjas gravitonas, o jo atradimas leistų daryti prielaidą apie papildomus mums nematomus erdvės matmenis.
Šios apie galimai atrastą naują dalelę prabilusios fizikų komandos prieš ketverius metus aptikto iškilimus analizuodamos duomenis iš DHG, o jau po šešių mėnesių pranešta apie Higgso bozono atradimą.
Mokslininkai mano, kad atradimas gali būti revoliucinis ir vėliau tapti revoliucine teorija už Standartinio modelio ribų.
Tiesa, tyrimą atlikę CERN ir kitų organizacijų fizikai neskuba daryti išvadų – istorijoje pilna atvejų, kuomet iš pirmo žvilgsnio anomalijos pranykdavo gavus daugiau duomenų.
Atsižvelgus į visus galimus statistinius efektus, vienas iš CERN komandos mokslininkų dr. Kyle Cranmeris sako, kad yra 1 iš 93 galimybių, jog šis „iškilimas“ eksperimento ATLAS duomenyse yra atsitiktinis. Atradimo aukso standartu laikoma atsitiktinumo galimybė turi būti 1 iš 3,5 milijonų.
Tačiau fizikų bendruomenė žvalgosi į praeitį ir svarsto, ar nepasikartos mokslo sėkmės istorija. Būtent šios dvi apie galimai atrastą naują dalelę prabilusios fizikų komandos prieš ketverius metus aptikto iškilimus analizuodamos duomenis iš DHG, o jau po šešių mėnesių buvo pranešta apie Higgso bozono atradimą.
Higgso bozonas buvo paskutinė trūkstama Standartinio modelio dalelė, kuri paaiškina subatominių dalelių ir fundamentalių Visatos jėgų veikimą.
Tačiau yra klausimų, į kuriuos Standartinis modelis neatsako. Pavyzdžiui, kas nutinka juodosios skylės dugne, kaip veikia ir kodėl Visatoje dominuoja tik medžiaga, o ne antimedžiaga, taip pat kokia tamsiosios energijos ir tamsiosios materijos prigimtis.
