Rekordinio tyrimo metu mokslininkų grupė įkopė į aukščiausią pasaulio viršūnę ir stebėjo, ar aukščiausiame kalno ledyne, esančiame beveik 8 km virš jūros lygio, nėra su klimato kaita susijusių ledo nykimo požymių.
Įrengusi dvi aukščiausiai Žemėje esančias meteorologijos stotis mokslininkai nustatė, kad kalnas ledo netenka maždaug 80 kartų greičiau, nei ledas susikaupia ledyno paviršiuje, rašoma žurnale „Climate and Atmospheric Science“.
Mokslininkų atlikta šerdies analizė parodė, kad nuo XX a. dešimto dešimtmečio visiškai ištirpo ledo sluoksnis, kuriam susiformuoti ant ledyno prireikė 2000 metų, o šiuo metu ledynas kasmet praranda kelių dešimtmečių ledo sankaupas.
„[Šis tyrimas] atsako į vieną svarbiausių mūsų [ekspedicijos] iškeltų klausimų – ar aukščiausius planetos ledynus veikia žmogaus sukelta klimato kaita, – „Live Science“ sakė tyrimo bendraautoris Paulas Mayewskis, Meino universiteto glaciologas ir universiteto Klimato kaitos instituto direktorius. – Atsakymas yra vienareikšmiškai teigiamas.“
Spartus ledyno mažėjimas gali turėti rimtų pasekmių kalnui ir šalia jo gyvenantiems žmonėms. Dėl tirpimo Evereste gali padaugėti lavinų arba atsidengti daugiau uolienų, todėl vietovė taps klastingesnė alpinistams, nustatė tyrimo autoriai.
Mokslininkai taip pat padarė išvadą, kad per pastaruosius 25 metus Pietų Col ledyno ledo storis sumažėjo daugiau kaip 54 m. Nors vėjo ir drėgmės pokyčių poveikis galėjo šiek tiek prisidėti prie šio ledo nykimo, tačiau, pasak tyrėjų, didžioji priežastis yra žmogaus sukelta klimato kaita.
XX a. dešimtajame dešimtmetyje ledyno tirpimo tempai labai paspartėjo, kai galutinai išnyko ledyno sniego danga (išoriniai sniego sluoksniai, kurie susikaupia per ilgą laiką), todėl neapdorotas ledyno ledas tapo veikiamas saulės spinduliuotės.
Galiausiai, nors tirtas pietinės pusės South Col ledynas yra tik vienas iš daugelio Himalajų ledynų, jo padėtis pasaulio viršūnėje rodo, kad nė vienas ledo masyvas nėra apsaugotas nuo klimato kaitos.
