Tarp išanalizuotų dokumentų – vidiniam naudojimui įmonėje skirti moksliniai darbai, kuriuos išplatino „InsideClimate News“ žurnalistai bei 50 recenzuojamų mokslinių darbų apie klimato kaitą ir su ja susijusi politinė analizė, parengta „ExxonMobil“ finansuojamų mokslininkų. Dujų ir naftos verslo įmonė paviešino šiuos vidinius dokumentus ir paragino visuomenę „susipažinti su jais ir susidaryti savo nuomonę“, mat iki šiol, anot šios įmonės atstovų, žurnalistai iškreipdavo požiūrį į tikrąją situaciją atsirinkdami ir paviešindami tik pačius „riebiausius“ informacijos fragmentus.
Harvardo universiteto Mokslo istorijos fakulteto mokslininkai Geoffrey Supranas Naomi Oreskes priėmė naftos milžinų iššūkį ir informaciją, surašytą vidiniuose „ExxonMobil“ dokumentuose, palygino su viešai skelbiama informacija užsakomuosiuose straipsniuose apie žmogaus sukeliamą klimato kaitą leidinyje „New York Times“. Mokslininkų išvados nėra palankios verslininkams: jie nustatė, kad „83 proc. recenzuojamų mokslinių darbų ir 80 proc. vidiniam vartojimui skirtų dokumentų pripažįsta, kad klimato kaita yra tikra ir sukelta žmonių“, tačiau tokią poziciją išreiškia tik 12 proc. užsakomųjų tekstų, o 81 proc. tekstų išreiškia abejonę“.
Mokslininkų ataskaita išplatinta bendrovei nepalankiu metu – 17 JAV valstijų generaliniai prokurorai ir Vertybinių popierių komisijos atstovai inicijavo „ExxonMobil“ veiklos tyrimą dėl įtarimo, kad bendrovė visuomenę ir investuotojus klaidino informuodama apie žmogaus sukeltos klimato kaitos grėsmę. Neseniai įmonės investuotojai nubalsavo, kad bendrovė turėtų platinti kasmetinę ataskaitą apie tai, kokią grėsmę „ExxonMobil“ pasaulinei verslo imperijai gali kelti viso pasaulio politiniai sprendimai, skirti klimato kaitos ribojimui.
Harvardo mokslininkų analizė, šią savaitę publikuota leidinyje „Environmental Research Letters“, visą dėmesį sutelkė į „ExxonMobil“ atliktų tyrimų ir viešosios komunikacijos nesutapimus nuo 1977 iki 2014 metų. Kelios dešimtys užsakomųjų straipsnių „New York Times“ leidinyje buvo pasirinktos kaip viešosios komunikacijos vienetai, nes jie buvo tiesiogiai surašyti „ExxonMobil“ užsakymu ir yra skirti visuomenės nuomonei formuoti.
Tuomet tekstai buvo vertinami taikant išsamią „taškų“ sistemą. Ši sistema leido mokslininkams išrūšiuoti visus straipsnius pagal tai, ar jie išreiškė pagrįstą arba nepagrįstą abejonę dėl žmogaus sukeliamos klimato kaitos. „Pripažįstame, kad bet kokiame moksle neapibrėžtumai yra neišvengiami, todėl abejonė nėra netinkama reakcija į sudėtingo mokslinio tyrimo informaciją“, rašė tyrimo autoriai. Tad, mokslininkų manymu, iki 1990 metų publikuotų užsakomųjų tekstų išsakomos abejonės dėl klimato kaitos galėjo būti pagrįstos, tačiau naujesniuose tekstuose išsakytoms abejonėms dėl klimato kaitos mokslininkai nelinkę pritarti.
Panašiai su viešai skelbiama informacija buvo lyginama ir vidiniam naudojimui skirta informacija apie klimato kaitos poveikį bei apie galimybę, kad politiniai sprendimai, susiję su klimato kaita, gali „įšaldyti iškastinio kuro turtą“, kas pakenktų investuotojams.
Mokslinio tyrimo autoriai daro išvadą, kad „ExxonMobil“, panašu, nesiėmė klimato tyrimų slopinimo. Tačiau įmonė patyliukais veikė mokslinių tyrimų rezultatus ir garsiai skelbė savo abejones tyrimų išvadomis.
„Į klausimą, ar „ExxonMobil“ klaidino ne mokslo bendruomenę skelbdama informaciją apie klimato kaitą, remdamasi savo analizės išvadomis, atsakome, kad klaidino. Vidiniai dokumentai rodo, kad devintojo dešimtmečio pradžioje „ExxonMobil“ mokslininkai ir vadovai buvo pakankamai gerai informuoti apie klimato mokslą, kad identifikuotų antropogeninį globalinį atšilimą kaip potencialią grėsmę savo verslo interesams“, – rašo mokslininkai.
Naujienų agentūrai „Reuters“ bendrovės „ExxonMobil“ atstovas spaudai Scottas Silvestri komentavo, kad tyrimas yra „netikslus ir nepagrįstas“ ir kad mokslininkai turėjo tikslą menkinti įmonės reputaciją darant žalą investuotojams.
Išsamiau su ataskaita galima susipažinti šiame tinklalapyje.
