Nuo šiol „Facebook“ saugumo priemonės bus nukreiptos ne tik prieš nusikalstamas veikas, tokias kaip įsilaužimai ir finansinis sukčiavimas, bet ir prieš „mažiau pastebimą ir labiau užmaskuotų formų piktnaudžiavimo, įskaitant bandymus manipuliuoti pilietiniu diskursu ir klaidinti žmones”, rašoma didžiausio pasaulyje socialinio tinklo paskelbtoje Baltojoje knygoje.
Ši iniciatyva yra dalis „Facebook“ pastangų kovoti su „išgalvotomis naujienomis“ (angl. fake news), tačiau taip pat bus siekiama užkirsti kelią vyriausybių ir nevalstybinių subjektų bandymams per socialinį tinklą manipuliuoti viešąja nuomone.
„Facebook“ saugumo grupė sutelks dėmesį į vadinamąsias informacines operacijas, kuriomis siekiama „iškreipti vidaus ir užsienio nuomonę“, rašoma dokumente.
„Facebook“ nurodė, kad pagrindinį dėmesį skirs trims sritims: vyriausybių vykdomam „tiksliniam duomenų rinkimui“, kurio tikslas – aptikti disidentus ir duoti jiems atkirtį; „turinio kūrimui“ ar vadinamųjų išgalvotų naujienų sklaidai per socialinį tinklą; „klaidinančios informacijos gausinimui“ – kitaip tariant, kokią nors grupę arba idėją liaupsinančių arba juodinančių žinučių masiniam platinimui naudojant dirbtines priemones arba automatinius „botus“.
„Facebook“, sulaukęs daug kritikos dėl dezinformacijos skleidimo per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją, tvirtino, kad socialiniam tinklui netenka svarbus vaidmuo siekiant paveikti rinkėjus.
Tačiau ketvirtadienį paskelbtoje Baltojoje knygoje „Facebook“ nurodo „reagavęs į kelias situacijas, kurios, mūsų vertinimu, atitiko informacinių operacijų modelį“.
„Neturime įrodymų, kad dėl šios veiklos buvo kilęs pavojus kuriai nors „Facebook“ paskyrai, bet vis dėlto fiksavome ir stebėjome šias pastangas, kad apsaugotume autentiškus ryšius, apibrėžiančius mūsų platformą“, – rašoma dokumente.
„Facebook“ nurodė „negalintis konkrečiai įvardyti veikėjų, remiančių tokią veiklą“, tačiau pridūrė, kad jo turimi duomenys „neprieštarauja“ sausį JAV žvalgybos paskelbtoms išvadoms, jog Rusija siekė paveikti rinkimų baigtį“.
„Facebook“ taip pat paskelbė savo pasaulinę skaidrumo ataskaitą, rodančią, kad vyriausybės prašymų pateikti duomenis apie paskyras skaičius antroje 2016 metų pusėje išaugo 9 proc. – nuo 59 229 iki 64 279.
Maždaug pusė JAV teisėsaugos institucijų pateiktų prašymų dėl duomenų apie paskyras pateikimo buvo su nurodymu dėl konfidencialumo, draudžiančiu socialiniam tinklui informuoti apie tai vartotoją, rašoma ataskaitoje.
