Tokia milžiniška suma, teisėjo manymu, turėtų atlyginti žalą, kurią ieškovas patyrė dėl to, kad „Oculus“ neteisėtai naudojo dar „Id Software“ sukurtas technologijas.
Nors teisėjas pripažino, kad „Oculus“ neatskleidė „ZeniMax“ komercinių paslapčių, visgi jis nustatė, kad „Oculus“ įkūrėjas Palmeris Luckey pažeidė informacijos neatskleidimo sutartį, sudaryta su šia bendrove tuo metu, kai jis kūrė pirmojo savo virtualios realybės įrenginio „Rift VR“ prototipą.
„Oculus“ taip pat pripažinti atsakingais už autorių teisių ir prekės ženklo teisių pažeidimą, nes netinkamai naudojo „ZeniMax“ priklausantį programinį kodą ir logotipus. „Oculus“, P.Luckey ir bendrovės generalinis direktorius Brendanas Iribe taip pat pripažinti kaltais dėl nurodymų klaidingai naudoti tam tikrus „ZeniMax“ prekės ženklus.
„Oculus“ paskirtas žalos atlyginimas yra 300 mln. JAV dolerių (50 mln. – už prekės ženklo teisių pažeidimą, 50 mln. už autorių teisių pažeidimą, 200 mln. už informacijos neatskleidimo sutarties pažeidimą), P.Luckey tiesiogiai paskirta sumokėti 50 mln. dolerių, o B.Iribe – 150 mln. dolerių (abiem – dėl klaidingų nurodymų). „Oculus“ techninis direktorius Johnas Carmackas, pagarsėjęs kaip klasikinių žaidimų „Doom“ ir „Quake“ autorius, dirbęs „ZeniMax“, buvo apkaltintas programinio kodo vagyste ir įkalčių naikinimu, tiesiogiai už padarytą žalą nėra atsakingas.
Iš viso „ZeniMax“ siekė prisiteisti net 4 mlrd. dolerių sumą.
Prisiekusieji nusprendė, kad „Facebook“, už 2 mlrd. dolerių įsigiję „Oculus“ 2014 metais, nėra atsakingi už informacijos neatskleidimo sutarties su „ZeniMax“ pažeidimą. Be to, nei „Facebook“, nei „Oculus“ nebuvo pripažinti kaltais už nesąžiningą konkurenciją.
„Šios bylos esminis nagrinėjamas klausimas buvo, ar „Oculus“ pavogė „ZeniMax“ komercines paslaptis“ ir prisiekusieji aiškiai pasisakė mūsų naudai. Akivaizdu, kad mus nuvylė kai kurie šiandienos nuosprendžio aspektai, tačiau mūsų tai nesustabdys. „Oculus“ produktai yra kuriami naudojant „Oculus“ technologijas. Mūsų pasiryžimas siekti ilgalaikės virtualios realybės sėkmės nesumenko ir visa komanda toliau tęs darbą, kurį dirbo nuo pat pirmosios dienos – kurs virtualios realybės technologijas, kurios pakeis tai, kaip žmonės sąveikauja ir bendrauja. Ketiname pateikti savo apeliaciją ir visiems laikams užbaigti šį bylinėjimąsi“, – teismo sprendimą oficialiame pareiškime komentavo „Oculus“.
Garsiai nuskambėjusioje byloje liudininkais buvo kviečiami J.Carmackas, P.Luckey, „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.
Byla prieš „Oculus“ pradėta nagrinėti 2014 metais, kai „ZeniMax“ pirmąkart viešai apkaltino „Oculus“ panaudojus programinį kodą ir technologijas, kurias J.Carmackas sukūrė dar dirbdamas bendrovėje „Id Software“, prieš pereinant į „Oculus komandą“ (tai įvyko 2013 metais). J.Carmackas ir P.Luckey, saistomi informacijos neatskleidimo sutarties, kartu kūrė ankstyvą „Oculus Rift“ prototipą, kuris buvo naudojamas 2012 metų žaidimų parodoje E3 demonstruoti naujas galimybes žaisti „Doom3“.
Tačiau „ZeniMax“ tvirtina, kad J.Carmacko pagalba buvo kur kas platesnė, nei vien „Doom3“ demonstracijos kūrimas ir kad P.Luckey tuo metu „stokojo žinių, patirties ir išteklių, kad galėtų sukurti komerciškai perspektyvią virtualios realybės technologiją“ be J.Carmacko pagalbos. Po projekto įvykdymo „ZeniMax“ kurį laiką derėjosi su „Oculus“ dėl pastarosios bendrovės akcijų dalies įsigijimo, tačiau derybos nutrūko, o „ZeniMax“ nurodė J.Carmackui nutraukti bet kokių tuometinių virtualios realybės projektų vystymą.
J.Carmackas teisme pripažino, kad paskutinę darbo „ZeiMax“ dieną į asmeninio kompiuterio kaupiklį nusikopijavo tūkstančius elektroninių laiškų, tačiau tikino, kad absoliučiai visą „Rift“ ir „Gear VR“ programinį kodą jis parašė pats, nuo tuščio lapo.
