Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Facebook“ tapo politiniu įrankiu: vartotojų informacija panaudota JAV prezidento rinkimuose ir balsavime dėl „Brexit“

Duomenų analizės bendrovė, kuri dirbo kartu su Donaldo Trumpo rinkimų kampanija ir „Brexit“ pasitraukimo iš ES kampanija, neteisėtais būdais surinko milijonų „Facebook“ paskyrų naudotojų duomenis ir jais pasinaudoję sukūrė galingą programinę įrangą, prognozuojančią balsavimo rezultatus ir padedančią juos paveikti, rašo „The Guardian“.
„Facebook“
„Facebook“ per šią rinkimų kampaniją netrūko melagingos informacijos / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Bendrovė „Cambridge Analytica“, priklausanti milijardieriui Robertui Merceriui ir tuo metu vadovauta D.Trumpo kampanijos vadovo Steve'o Bannono, pasinaudodama asmenine informacija, be tinkamų leidimų išvogta 2014 metais, sukūrė sistemą, kuri leido profiliuoti individualius rinkėjus JAV bei asmeniškai jiems rodyti specialiai pritaikytas politines reklamas.

Su Kembridžo universiteto akademine bendruomene dirbęs Christopheris Wylie sakė: „Išnaudojome „Facebook“, kad surinktume milijonų žmonių paskyras. Ir sukūrėme modelius, kurie leido pasinaudoti tais žmonėmis pagal informaciją, kurią apie juos žinome, išnaudojant jų vidinius demonus. Ant šio pagrindo buvo pastatyta visa kampanija“.

Duomenis rinko programėlė, pavadinta „thisisyourdigitallife“. Ją savo laisvalaikiu sukūrė akademikas Aleksandras Koganas, dirbantis Kembridžo universitete.

Dokumentai, kuriuos teko tiesiogiai matyti „Observer“ žurnalistams ir kurių autentiškumą patvirtino „Facebook“, rodo, kad 2015 m. pabaigoje socialinio tinklo valdytojams jau buvo žinoma apie iki šiol neregėto masto duomenų rinkimo kampaniją, tačiau vartotojai apie tai nebuvo įspėti, o žingsniai, kurių buvo imtasi siekiant apsaugoti daugiau nei 50 mln. asmenų asmeninę informaciją, buvo labai riboti.

„The New York Times“ skelbia, kad duomenų, kuriuos surinko „Cambridge Analytica“, kopijas vis dar galima rasti internete – dalį tokių neapdorotų duomenų žurnalistai peržiūrėjo patys.

Duomenis rinko programėlė, pavadinta „thisisyourdigitallife“. Ją savo laisvalaikiu sukūrė akademikas Aleksandras Koganas, dirbantis Kembridžo universitete. Per A.Kogano bendrovę „Global Science Research“ (GSR), bendradarbiaujančią su „Cambridge Analytica“, jis atliko šimtų tūkstančių vartotojų apmokamus asmenybės testus: tiriamieji sutiko, kad jų duomenys būtų renkami moksliniais sumetimais.

Tačiau ta pati programėlė rinko duomenis ne tik apie pačius tiriamuosius, bet ir apie jų „Facebook“ draugus. Tokiu būdu duomenų bazę papildė dešimčių milijonų vartotojų informacija. „Facebook“ „platformos taisyklės“ draugų duomenis leidžia rinkti tik siekiant gerinti naudojimo patirtį programėlėje ir draudžia šiuos duomenis pardavinėti ar naudoti reklamavimo tikslais.

Beprecedenčio duomenų rinkimo atvejo nustatymas ir šių duomenų panaudojimo būdas kelia naujų nerimą keliančių klausimų apie „Facebook“ vaidmenį siekiant paveikti rinkėjus per JAV prezidento rinkimus. Vos prieš kelias savaites specialusis prokuroras Robertas Muelleris apkaltino 13 Rusijos piliečių vykdant „informacinį karą“ prieš JAV pasinaudojant šia platforma.

„Cambridge Analytica“ ir „Facebook“ sudomino ir Britų Informacijos komisaro biurą, be to, JK Rinkimų komisija tiria „Cambridge Analytica“ vaidmenį vykdant referendumą dėl JK pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

„Tiriame aplinkybes, kuriomis „Facebook“ duomenys galėjo būti neteisėtai gauti ir panaudoti. Tai yra dalis šiuo metu vykdomo tyrimo, kaip duomenų analizė panaudojama politiniais tikslais – turimas pradėtas siekiant suprasti, kaip politinės partijos ir kampanijos, duomenų analizės bendrovės ir žiniasklaidos platformos Jungtinėje Karalystėje analizuoja ir naudoja asmenų asmeninę informaciją siekiant itin tikslaus informacijos pritaikymo konkretiems asmenims“, – sakė JK Informacijos komisarė Elizabeth Denham.

Praėjusios savaitės pabaigoje „Facebook“ paskelbė, kad suspenduoja „Cambridge Analitica“ ir A.Kogano paskyras socialiniame tinkle ir vykdo neteisėto duomenų panaudojimo tyrimą.

Šios informacijos išviešinimas sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Masačūsetso valstijos generalinė prokurorė Maura Healey paskelbė, kad valstija vykdys savą tyrimą. „Gyventojai nusipelnė neatidėliotinų atsakymų iš „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“, – sakė prokurorė.

JAV Demokratų partijai atstovaujantis senatorius Markas Warneris sakė, kad tokio plataus masto asmeninių duomenų rinkimas politiniais tikslais sustiprina būtinybę JAV Kongresui imtis kontrolės griežtinimo.

Jis pateikė naujo įstatymo – Sąžiningo reklamavimo akto – siūlymą. Šis įstatymas numatytų, kad internetinės reklamos teisiškai būtų reguliuojamos taip pat, kaip ir reklamos radijuje, televizijoje, spaudoje.

„Visa ši istorija pateikia daugiau įrodymų, kad interneto reklamos rinka iš esmės vis dar gyvena Laukinių vakarų sąlygomis. Ar tai būtų leidimas rusams pirkti politines reklamas, ar plataus masto taikymasis į konkrečius vartotojus remiantis neteisėtai gautais duomenimis, akivaizdu, kad šios rinkos nekontroliuojant ji ir toliau bus neatspari apgavystėms ir neskaidri“, – aiškino senatorius.

Beprecedenčio duomenų rinkimo atvejo nustatymas ir šių duomenų panaudojimo būdas kelia naujų nerimą keliančių klausimų apie „Facebook“ vaidmenį siekiant paveikti rinkėjus per JAV prezidento rinkimus.

Praėjusį mėnesį „Facebook“ atstovai ir „Cambridge Analytica“ generalinis direktorius Alexanderis Nixas, apklausti JK parlamentinės komisijos, tvirtino, kad duomenų analizės bendrovė neturi ir nenaudoja privačių „Facebook“ vartotojų duomenų.

„Facebook“ JK politikos vadovas Simonas Milneris, paklaustas, ar „Cambridge Analytica“ turi „Facebook“ duomenų, komisijai atsakė: „Jie gali turėti daug duomenų, tačiau tai nebus „Facebook“ vartotojų duomenys. Jie gali turėti pačių surinktos informacijos apie „Facebook“ vartotojus, tačiau mes jiems tokios informacijos neteikėme“.

Tuo tarpu „Cambridge Analytica“ generalinis direktorius A.Nixas komisijai sakė: „Su „Facebook“ duomenimis nedirbame ir tokių duomenų neturime“.

Kanadietis informatorius, duomenų analizės ekspertas C.Wylie, dirbęs įmonei „Cambridge Analytica“ ir bendradarbiavęs su A.Koganu kuriant ir diegiant duomenų išgavimo bei apdorojimo mechanizmus, „Observer“ žurnalistams pateikė rinkinį įrodymų apie netinkamą duomenų panaudojimą – ši informacija verčia suabejoti A.Nixo ir S.Milnerio liudijimų teisingumu.

X.Wylie informacija perduota JK Nacionalinės kriminalinės agentūros kibernetinio nusikalstamumo padaliniui ir Informacijos komisaro biurui. Šiame informacijos rinkinyje esama elektroninių laiškų, sąskaitų, darbų atlikimo sutarčių ir banko perlaidų įrodymų, kurie atskleidžia, kad daugiau nei 50 mln. paskyrų – dažniausiai priklausančių balso teisę turintiems amerikiečiams – duomenys buvo renkami pažeidžiant „Facebook“ taisykles.

Penktadienį „Facebook“ taip pat informavo, kad vidinio tyrimo vykdymo laikotarpiui suspenduoja C.Wylie paskyrą, nors jis šiuo atveju yra ne piktadarys, o informatorius.

Duomenų vagystės metu C.Wylie buvo „Cambridge Analytica“ darbuotojas, tačiau „Facebook“ nurodyta, kad jis dirba įmonei „Eunoia Technologies“ – 2014 m. pabaigoje, nutraukęs santykius su „Cambridge Analytica“, C.Wylie pats įsteigė naują bendrovę.

Tarp C.Wylie duomenų, pateiktų JK ir JAV pareigūnams, yra ir „Facebook“ atstovaujančių teisininkų laiškas, 2016 m. nusiųstas C.Wylie ir reikalaujantis sunaikinti bet kokius jo turimus duomenis, surinktus bendrovės GSR – ją A.Koganas įsteigė specialiai duomenų rinkimui.

Teisininkų laiškas buvo išsiųstas praėjus keliems mėnesiams po pirmojo „The Guardian“ pranešimo apie duomenų išgavimą ir likus kelioms dienoms iki oficialaus paskelbimo, kad S.Bannonas pradeda vadovauti D.Trumpo rinkimų kampanijai, kurioje panaudotos ir „Cambridge Analytica“ kompetencijos.

„Kadangi šie duomenys buvo gauti ir panaudoti be leidimo bei kadangi GSR nebuvo suteiktas leidimas šiais duomenimis dalintis su jumis ar juos parduoti, jie negali būti naudojami teisėtai ir privalo būti nedelsiant ištrinti“, – rašoma laiške.

Jie dvejus metus laukė ir nesiėmė absoliučiai nieko, kad įsitikintų, jog šie duomenys yra ištrinti. Viskas, ko jie manęs prašė – tai pažymėti vieną varnelę skaitmeninėje formoje ir atsiųsti ją atgal.

C.Wylie laiško gavimo metu buvo išvykęs į kelionę, todėl „Facebook“ teisininkai nereikalavo skubaus atsakymo ir nereiškė pageidavimo atlikti C.Wylie kompiuterių duomenų kaupiklių turinio analizės.

„Tai mane labiausiai ir nustebino. Jie dvejus metus laukė ir nesiėmė absoliučiai nieko, kad įsitikintų, jog šie duomenys yra ištrinti. Viskas, ko jie manęs prašė – tai pažymėti vieną varnelę skaitmeninėje formoje ir atsiųsti ją atgal“, – sakė C.Wylie.

Duomenų apsaugos specialistas Paulas-Olivieris Dehaye, gigantiško socialinio tinklo išsamios veikos analizės šalininkas, sakė: „Facebook“ tą neigė, neigė ir neigė. Jie klaidino parlamentarus ir Kongreso tyrėjus, jie nevykdė savo pareigų gerbti įstatymą. Jie yra teisiškai įpareigoti informuoti reguliavimo tarnybas ir susijusius privačius asmenis apie šį duomenų nutekėjimą, tačiau to nepadarė. Jie eilinį kartą parodė, kad nėra atviri ir skaidrūs“.

Daugumoje JAV valstijų galioja įstatymai, reikalaujantys informuoti atitinkamas tarnybas duomenų kai kuriais duomenų vagystės atvejais – toks pats įstatymas galioja ir Kalifornijos valstijoje, kur registruota įmonė „Facebook“.

„Facebook“ neigia, kad dešimčių milijonų paskyrų duomenų surinkimas, įvykdytas bendrovių GSR ir „Cambridge Analytica“, yra duomenų vagystė. Savo pareiškime bendrovė tvirtino, kad A.Koganas „prieigą prie šios informacijos gavo teisėtai ir tinkamais kanalais“, tačiau „tik vėliau nesilaikė mūsų taisyklių“, nes šią informaciją perdavė trečiosioms šalims.

A.Kogano programėlę „Facebook“ pašalino dar 2015 m. ir iš visų asmenų, turinčių jo surinktų duomenų kopijas, pareikalavo atsiųsti sertifikavimus, esą, įrodančius, kad duomenys buvo sunaikinti, nors C.Wylie laišką gavo tik antroje 2016 m. pusėje. „Mes pasiryžę griežtai reikalauti mūsų taisyklių laikymosi, kad būtų apsaugota asmenų informacija. Imsimės visų reikiamų priemonių, kad užtikrintume, jog taisyklių laikomasi“, - savo pareiškime tvirtino „Facebook“ viceprezidentas Paulas Grewalas. Šiuo metu „Facebook“ vykdo vidinį tyrimą dėl įtarimų, kad ištrinti ne visi duomenys.

A.Koganas, palaikantis ryšius su Rusijos universitetais ir savo tyrimams gaunantis dotacijas iš Rusijos, turėjo „Facebook“ licenciją rinkti paskyrų duomenis, tačiau tik mokslinio tyrimo tikslais. Tad, susiurbęs begalę duomenų ir panaudodamas juos komerciniais sumetimais, jis pažeidė „Facebook“ taisykles. Bet pats A.Koganas tvirtina, kad viską darė teisėtai ir palaikė „artimus darbinius santykius“ su „Facebook“, kurie išdavė leidimą naudoti jo sukurtas programėles.

A.Koganas, palaikantis ryšius su Rusijos universitetais ir savo tyrimams gaunantis dotacijas iš Rusijos, turėjo „Facebook“ licenciją rinkti paskyrų duomenis, tačiau tik mokslinio tyrimo tikslais. Tad, susiurbęs begalę duomenų ir panaudodamas juos komerciniais sumetimais, jis pažeidė „Facebook“ taisykles.

„Observer“ žurnalistai matė 2014 m. birželio 4 d. sudarytą sutartį, patvirtinančią, kad su „Cambridge Analytica“ susijusi bendrovė SCL turi komercinių santykių su GSR, o šių santykių tikslas – iš „Facebook“ surinktų duomenų rinkimas ir apdorojimas. „Cambridge Analytica“ duomenų rinkimui išleido beveik 1 mln. JAV dolerių, už kuriuos gavo daugiau nei 50 mln. asmeninių paskyrų, kuriuos galima palyginti su rinkėjų sąrašais, duomenis. Vėliau, remiantis testų rezultatais ir „Facebook“ duomenimis, buvo sukurtas algoritmas, analizuojantis individualias „Facebook“ paskyras ir nustatantis asmens savybes, galinčias lemti balsavimo rezultatą.

Suderinus algoritmą su milžiniška duomenų baze gautas galingas politinis įrankis. Jis leido politinės kampanijos metu identifikuoti neapsisprendusius balsuotojus ir specialiai jiems sukurti nuomonę formuojančias žinutes.

„Galutinis bandymo produktas – tai asmenybės supratimo pagal „Facebook“ paskyros duomenis „auksinio standarto“ sukūrimas“, - nurodoma sutarties sąlygose. Pagal šią sutartį žadama sukurti 2 mln. „patikrintų“ (identifikuojamų ir su balsuotojų sąrašais susiejamų) paskyrų duomenų bazę. Balsuotojai pagal šią sutartį buvo iš 11 valstijų, tačiau buvo numatytos ir didžiulės duomenų bazės plėtimo galimybės.

Tuo metu daugiau nei 50 mln. paskyrų sudarė apie trečdalį visų aktyvių „Facebook“ vartotojų iš Šiaurės Amerikos regiono ir beveik ketvirtį potencialių JAV balsuotojų. Tačiau paklaustas, ar kokie nors jo įmonės duomenys buvo gauti iš GSR, A.Nixas JK parlamentinei komisijai tvirtino: „Santykius su GSR palaikėme. Jie 2014 m. mums atliko kai kuriuos tiriamuosius darbus. Tie tyrimai buvo bevaisiai, tad atsakymas yra neigiamas“.

„Cambridge Analytica“ viceprezidentas sakė, jog jų sutartis su GSR apibrėžė, jog A.Koganas turėjo prašyti vartotojų informuoto sutikimo duomenų rinkimui, tad nebuvo pagrindo manyti, kad jis to nedarė.

GSR vadovavo „gerą reputaciją turintis mokslininkas, dirbantis tarptautiniu mastu žinomoje institucijoje ir pagal sutartį įsipareigojęs teisėtai licencijuoti duomenų naudojimą bendrovei „SCL Elections“, - sakė bendrovės atstovas.

Su „Cambridge Analytica“ susijusi bendrovė „SCL Elections“ bendradarbiavo su „Facebook“ siekiant užtikrinti, kad socialinio tinklo valdytojams taptų žinoma, jog jokios taisyklės nėra pažeistos sąmoningai ir pateikė pasirašytą pareiškimą, kad visi neapdoroti duomenys ir jų pagrindu gauta informacija yra ištrinta, tvirtino A.Nixas. „Cambridge Analytica“ taip pat tvirtino, kad jokie jų duomenys nebuvo naudojami 2016 m. JAV prezidento rinkimuose.

S.Bannono teisininkas atsisakė komentuoti, nes jo klientas „nieko nežino apie šiuos teiginius. Pirmą kartą apie tai ponas Bannonas išgirdo iš naujienų pranešimų, prieš kelias dienas“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais