Ekstremali kaitra turi įtakos fiziniam lėktuvų gebėjimui pakilti į orą – ypač kalbant apie mažesnius lėktuvus, skraidančius regioniniais maršrutais. Didesniųjų „Airbus“ ir „Boeing“ pagamintų lėktuvų viršutinė temperatūrinė tinkamumo skrydžiui riba yra arti 53 ºC, tačiau mažesnieji lėktuvai, tokie, kaip „Bombardier CRJ“, negali skraidyti, jeigu oro temperatūra yra aukštesnė už 48 laipsnius.
Tai, beje, yra ne biurokratinis apribojimas, į saugumo instrukcijas įtrauktas dėl neaiškių priežasčių. Tam yra labai nesudėtingas fizikinis paaiškinimas: karšto oro tankis yra mažesnis nei šalto, tad kuo aukštesnė būna temperatūra, tuo didesnį greitį lėktuvas turi išvystyti, kad jį pradėtų veikti keliamoji jėga. Daugelio oro uostų pakilimo takai yra nepakankamai ilgi, kad lėktuvai pasiektų greitį, reikiamą pakilimui esant itin aukštai oro temperatūrai.
Pilotas, tinklaraštininkas ir knygos „Cockpit Confidential“ autorius Patrickas Smithas rašo, kad karštas oras „paveikia variklių galią ir lėktuvų aerodinamines savybes, padidina reikalingo kilimo tako ilgį ir pablogina aukščio didinimo savybes. Dėl to esant labai aukštai oro temperatūrai neretai apribojamas lėktuvu gabenamų krovinių ir keleivių kiekis“.
Beje, tai – ne pirmas kartas, kai Finiksas susiduria su ekstremalia kaitra. 2003 metais, oro temperatūrai pasiekus 49 laipsnius, „US Airways“ atšaukė 18 skrydžių iš šio miesto.
Mokslinių tyrimų išvados nurodo, kad tokių nepatogumų ateityje dėl klimato kaitos patirsime vis dažniau, jų geografija plėsis. 2016 metai buvo patys karščiausi metai temperatūros stebėjimo istorijoje, tačiau tai net nebuvo naujiena – visus ligtolinius karščio rekordus viršijo ir 2015, ir 2014 metai.
