Neabejotinai stipriausias „Android Wear OS“ vėliavnešys yra įmonė „Fossil“, į savo laikrodžius diegianti išskirtinai tik „Wear OS“ ir nesiūlanti jokių alternatyvų, skirtingai, nei, pavyzdžiui, „Huawei“, kurie laikrodžius su „Android“ sistema pagamino tik dėl vaizdo, o pagrindinį savo inžinerinį ir rinkodarinį dėmesį sutelkė į įrenginius su uždaresnėmis, „vietinės gamybos“ sistemomis.
Išvaizda
Bandymams įmonė „Fossil“ pasiūlė savo „vyriškos elegantiškos“ linijos „Carlyle“ laikrodį, nors elektroninėse parduotuvėse galima rasti ir kitų 5-osios kartos šios įmonės laikrodžių atstovų – labiau moteriškam riešui skirtą „Julianna“ ir agresyvesnio, sportiško-kariško dizaino atstovą „Garrett“. Oficiali visų trijų šių laikrodžių linijų kaina gamintojo interneto svetainėje yra vienoda – 299 eurai, patikimesnėse internetinėse Lietuvos parduotuvėse jų galima aptikti ir pigiau – nuo 270 eurų.
Tik reikia atkreipti dėmesį, kad „oficialiojoje parduotuvėje“ pirkėjams suteikiamas kur kas platesnis išvaizdos pasirinkimo galimybių spektras, tad gal ne visada tos dvi dešimtys sutaupytų eurų būtų racionalios santaupos.
Kur kas svarbesnis klausimas – ar apskritai 5 kartos „Fossil“ laikrodžiai yra racionalus pirkinys? Visgi 300 eurų tai nėra tokia jau maža suma ir prieš ją išleidžiant reikalingas informuotas apsisprendimas.
Kaip jau minėta, dizaino pasirinkimų įvairovė yra gana didelė – skiriasi ne tik laikrodžių korpuso forma ir dydis, bet ir tos pačios linijos atstovų spalvos, ir apyrankių pasirinkimai, tad tai, kas vien iš išvaizdos labiausiai traukia akį, tikrai atrasite. Todėl šiuokart svarbiau įvertinti laikrodžio funkcijas, aptarti privalumus ir trūkumus.
Prijungimas
Nors negalima užtikrintai teigti, kad taip nutiks visiems šio telefono naudotojams, mano asmeninė „Fossil“ laikrodžio susiejimo su telefonu patirtis buvo ganėtinai komplikuota. Ir tai ganėtinai stipriai nustebino – lyg ir „Android“ su kitu „Android“ turėtų kalbėtis viena technologine kalba ir vienas kitą suprasti iš pusės žodžio. Bet nieko panašaus. Prireikė net dviejų grąžinimų į gamyklinius nustatymus, kad įrenginiai ne tik susisietų, bet ir dalintųsi mobiliuoju internetu, ir laikrodis įgytų galimybę prisijungti prie programėlių parduotuvės. Na, bet po to viskas ėjo tarsi per sviestą.
Įdomus dalykas – iki „Android Wear“ laikrodžio naudojimo pradžios niekada taip ir nebuvau prisirengęs savo reikmėms pritaikyti „Google Assistant“, kuris, pasirodo, turi visokiausių gudrių savybių ir gebėjimų. Jaučiuosi atlikęs darbą, kurį seniai reikėjo atlikti, bet... gyvenimo kokybė ir gaunamos paslaugos dėl to lyg ir nepasikeitė. Tik čia iškart reikia atsargiai paminėti, kad kiekvieno vartotojo asmeninė patirtis gali skirtis ir galbūt tas „Google“ asistentas bus kaip tik tai, ko jums trūko gyvenime iki pilnos laimės.
„Fossil“ savo programėlės išmaniesiems laikrodžiams net nesiūlo – tai jau „nebe jų daržas“. Nuo pat tos vietos, kur laikrodis jungiasi su telefonu, valdžią į savo rankas perima „Google“. Ir procesas yra valdomas per programėlę „Wear OS“. Per tą programėlę galėsite nustatyti savo laikrodžio ekrano išvaizdą ir pagal poreikius kažkiek pasikoreguoti funkcionalumą.
Prisitaikymas pagal poreikius
Ką reiškia tos „funkcionalumo korekcijos“? Laikrodyje yra penkios lengvai, vienu ekrano perbraukimu pasiekiamos ekrano „kortelės“, kurių pasirinkimą lems tai, ar esate darbais užsivertęs, ar sportuoti mėgstantis, ar sveikata besirūpinantis žmogus. Tiesa, ta bendra kortelių pasirinkimų įvairovė yra gana menka – vos 8. Tad, viena vertus, gana keista, kad tokio dydžio įmonė, kaip „Google“, nepasiūlo daugiau funkcionalumų ar dizaino variantų (gal taip yra dėl to, kad „Wear OS“ niekada nepasiekė to populiarumo lygio kaip didžioji „Android“ versija, todėl niekas per daug ir nesistengia ja rūpintis?), kita vertus, sudėtinga suprasti, kodėl nėra išplečiamas tų galimai naudojamų kortelių kiekis, kad tilptų visas „Google“ siūlomas asortimentas. Juk ne tiek jau daug to skirtumo – pasiklysti tarp 5 ar pasiklysti tarp 8 ekrano kortelių.
Laikrodis susisieja ir su „Google Fit“ programėle, kuri, tenka pripažinti siūlo tik labai bazines fizinio aktyvumo stebėjimo galimybes. Tačiau ne viską juk būtina daryti savomis (šiuo atveju – „Google“) rankomis. Todėl didžiausias „Wear OS“ įrenginių privalumas lyginant su kitais išmaniaisiais laikrodžiais – tai jų galimybė prisijungti prie specializuotos programėlių parduotuvės, kurioje rasite tikrai nemažai įdomių, naudingų ir gal net reikalingų pasiūlymų.
Ne tik „Google“ reikalas
Na, kad ir savotiškas sportininkų socialinis tinklas „Strava“, labai populiarus ir tarp lietuvių: nubėgate arba dviračiu numinate tam tikrą atstumą, pykštelite gražesnę nuotrauką prie kokios Pučkorių atodangos ar ant Palangos tilto, įkeliate į tinklą, ir visi draugai gali aikčioti ne dėl jūsų nuotraukų su dangaus žydrumo vandeniu prie baseinėlio kažkokiame „all-inclusive“ tipo viešbutėlyje Turkijoje, o dėl to, kad nubėgote maratoną, numynėte 200 km, įveikėte kokią nors labai sudėtingą nusileidimo kalnų dviračiu trasą arba užkilote į be proto statų kalną.
Žinoma, nebūtinai „Strava“ ir nebūtinai vien sportui – jei jau įsitaisysite tokį laikrodį, galėsite naudoti viską, ką tik rasite ganėtinai gausiai užpildytoje programėlių parduotuvėje – nuo sportininko įgeidžių iki verslo žmogaus poreikių tenkinimo.
Technika
O kad visos programėlės veiktų be stabdžių ir tilptų, „Fossil“ į savo penktos kartos laikrodžius įtaisė „Qualcomm Snapdragon Wear 3100“ procesorių ir 1 GB nuolatinės atminties programėlėms. Ir kad atrodytų gerai – įtaisė labai ryškų, 1,28 colių skermsens, 418x418 taškų raiškos AMOLED ekraną. Tad iš techninės pusės, kuri priklauso nuo gamintojo sprendimų, su šiuo laikrodžiu tikrai viskas gerai.
Deja, nepaisant visų „Android Wear OS“ privalumų ir galimybių, ji turi ir vieną milžinišką trūkumą: dar, berods, neteko girdėti apie „Wear OS“ laikrodį, kurio akumuliatorius veiktų daugiau nei dvi dienas. Pastarasis gaminys be išsikrovimo galės dirbti maždaug parą – jei pamiršite jį įkrauti poilsio metu, tai kitą dieną galėsite baksnoti tik juodą, negyvą ekraną.
Tai, savaime suprantama, yra ne akumuliatoriaus, o operacinės sistemos bėda – kitiems gamintojams nesunku pasiūlyti laikrodžius, kuriuos reikia įkrovinėti, pavyzdžiui, kas dvi savaites ar net rečiau, bet visuose juose veikia visai kitokia programinė įranga, nesuteikianti tokio lankstumo ir galimybių spektro, kaip „Android Wear OS“. Na, galite lyginti tai su pačioje išmaniųjų telefonų eros pradžioje egzistavusiais mobiliaisiais telefonais, kurie buvo jau su lietimui jautriais ekranais, bet vis dar be programėlių parduotuvės. Nors jie ir galėjo veikti po dvi savaites vienu įkrovimu, „vienadieniai“ išmanieji telefonai juos labai greitai pasiuntė į užmarštį.
Be to, kažkiek akumuliatoriaus veikimo trukmę galima pakoreguoti per specifinius energijos taupymo nustatymus – pavyzdžiui, išjungus „nuolat įjungto“ ekrano režimą – tačiau apie dvi paras nepertraukiamo veikimo (ir dar taip, kad išmanusis laikrodis nebūtų vien tik laiką rodantis aksesuaras) kalbos tiesiog nėra.
Jutikliai ir siųstuvai
Vienas svarbiausių dalykų, be kurio išmanusis laikrodis tiesiog nėra toks jau išmanus – tai pulso jutiklis. Nors nebuvo galimybių palyginti šio laikrodžio širdies susitraukimų dažnio matuoklio tikslumą su „etaloniniu“, krūtinę juosiančiu pulso matuokliu, keletas kitų panašios paskirties įrenginių bent jau ne sportinėje aplinkoje rodė labai artimus pulso duomenis. Bet kitų apžvalgininkų pateikiamos nuomonės leidžia daryti „kolektyvinio proto“ diktuojamą išvadą, kad viskas su šio laikrodžio pulso matuokliu gerai – veikia tiksliai.
Laikrodyje yra NFC ryšio siųstuvas, kuris šiaip jau būtų labai naudingas žmonėms, mėgstantiems atsiskaitinėti bekontakčiu būdu – „Google Pay“ teoriškai leidžia persikelti savo mokėjimo kortelės skaitmeninę kopiją į laikrodį ir išeinant iš parduotuvės pakanka pridėti priešą prie kortelių nuskaitymo terminalo. Praktiškai gyvename Lietuvoje ir oficialaus, saugaus kelio, kuriuo kortelę galėtumėte perkelti į laikrodį, kol kas niekas nesiūlo. Vadinasi, galima teigti, kad tokios galimybės nėra.
GPS yra dar vienas siųstuvas, kuris yra svarbus žmonėms, mėgstantiems sportavimo metu atsijungti nuo pasaulio ir palikti telefoną namie. Ir per bandymo laikotarpį nė karto neteko matyti raginimo GPS siųstuvą perkalibruoti ar skundų, kad nepavyksta susisiekti su poziciją nustatančiais palydovais.
Išvados
Iš techninės pusės prie šio laikrodžio nėra kaip ir nėra dėl ko prikibti – šiandien tiesiog sunkiai rastumėte pažangesnį išmanųjį laikrodį su „Android Wear OS“ sistema. Problemas (ir potencialių pirkėjų sprendimus) lemia pati operacinė sistema – tai ji siūlo funkcijas, kurių Lietuvoje negalima panaudoti ir ji siūlo iškeisti kitų laikrodžių ir išmaniųjų apyrankių autonomiškumą į universalumą.
Bet jeigu kasdieninis ritualas – nusisegti laikrodį ir prijungti jį prie kroviklio – jums nekelia alerginės reakcijos, tuomet tai yra tikrai svarstytinas variantas žmonėms, kurie nori prisižiūrėti savo fizinį aktyvumą, bet dar nekopia į pačias profesionalaus sporto aukštumas (nes tiems žmonėms yra skirti visai kiti, kitos klasės įrenginiai).
