Po Černobylio avarijos mėginiai pradėti rinkti ne iškart, o po ilgų atidėliojimų, taip sumažinant informacijos apie nelaimės padarinius įvairovę. Norėdami nepakartoti Černobylio tyrinėjimų klaidų, mokslininkai mėginius iš Fukušimos rinkti pradėjo praėjus vos keliems mėnesiams po nelaimės Japonijoje 2011 metais.
Pirmieji šių studijų rezultatai rodo rimtus Fukušimos radiacijos padarinius įvairiems gyviems organizmams, pavyzdžiui, drugeliams, paukščiams, rašoma Amerikos genetikos asociacijos pranešime spaudai.
„Paukščių, beždžionių, drugelių, kitų vabzdžių empiriniai tyrimai rodo, kad kai kurias rūšis radiacija paveikė reikšmingai“, – sakė vieno tyrimo autorius, Pietų Karolinos universiteto mokslininkas Timothy Mousseau.
Fukušimos tyrimams bendra hipotezė, kad nuolatinis buvimas aplinkoje, kur yra radiacijos, pasireiškia genų pakitimais, išaugusia reprodukcinių ir nereprodukcinių ląstelių mutacijos rizika.
Viena studijų tyrė radiacijos poveikį ryžiams. Po kelių dienų buvo pastebėti padariniai, įskaitant genų, atsakingų už savisaugą, aktyvavimą ir pan.
„Dabar turime naują būdą ištirti, kaip ryžių plantacijos genomas reaguoja į jonizuojančią radiaciją“, – sakė vienas studijos autorių.
Kita mokslininkų grupė aiškinosi, kaip radiacija veikia labiausiai Fukušimoje paplitusių drugelių rūšį. Radiacija lėmė mažesnį drugelių dydį, lėtesnį augimą, dažnesnę mirtį.
Tiek Černobylio, tiek Fukušimos tyrimai rodo, kad radiacija turi reikšmingų padarinių. Paukščių, drugelių ir cikatų Fukušimoje surašymas parodė, kad populiacijos smarkiai sumažėjo dėl radiacijos.
