Tokius duomenis atskleidžia viešojo pirkimo procedūrų ataskaitos, kurias valdžios įstaigos ir organizacijos pateikė Viešųjų pirkimų tarnybai.
Iš viso per minėtą laikotarpį įvyko 325 viešinimo paslaugų viešieji pirkimai už 91,7 mln. Lt. Tai sudarė beveik 5 proc. bendro paslaugų viešųjų pirkimų skaičiaus (6 618), o vertė – 4,1 proc. visos vertės (2,256 mlrd. Lt).
Šiemet viešinimo paslaugų viešųjų pirkimų banga gerokai nuslūgo – jų surengta 57 už 12,5 mln. Lt, o pernai per visus metus – 268 už beveik 80 mln. Lt.
Ministerijos surengė beveik trečdalį viešinimo paslaugų viešųjų pirkimų už 27,2 mln. Lt. Lyderė – Susisiekimo ministerija, viešinimui atseikėjusi kone pusę šios sumos (13,19 mln. Lt). Tiesa, liūto dalis išleista pernai, o šiemet – tik 860 tūkst. Lt. Net 7,4 mln. Lt prireikė įvairiems informavimo apie perėjimą prie skaitmeninės televizijos projektams, 3,2 mln. Lt skirta informavimui apie saugų eismą.
Užsienio reikalų ministerija viešinimui atseikėjo 2,9 mln. Lt, beveik tiek pat – Aplinkos ministerija (visą sumą – pernai), 2,5 mln. Lt – Žemės ūkio ministerija (vien šiemet per pirmą ketvirtį – du trečdalius šios sumos). Po 1,5 mln. Lt viešinimui skyrė Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijos.
Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Teisingumo ministerijos sugebėjo išsiversti su 40-900 tūkst. Lt (pastarosios dvi visus pinigus išleido pernai). Kultūros, Energetikos ir Krašto apsaugos ministerijos viešinimui neskyrė nė lito. Tiesa, pernai KAM Bendrųjų reikalų departamentas išleido 60 tūkst. Lt, o Lietuvos kariuomenė – 430 tūkst. Lt.
Ministro pirmininko tarnyba viešinimui atseikėjo 530 tūkst. Lt, Seimas – 150 tūkst. Lt (visą sumą – pernai), prezidentūra – 110 tūkst. Lt (visą sumą – šiemet).
Dvi dešimtys organizacijų, kurių išlaidos viešiesiems pirkimams pernai ir šių metų pradžioje buvo didžiausios, tam skyrė du trečdalius minėtos kone šimtamilijoninės sumos (61,92 mln. Lt), kitos 102 įstaigos ir organizacijos – 29,82 mln. Lt.
Ir šio sąrašo viršūnėje be konkurencijos atsidūrė Susisiekimo ministerija, išleidusi 14,4 proc. visų viešinimui skirtų paslaugų. Jos išlaidos buvo kone dukart didesnės už antroje viešoje įrašyto Lietuvos viešojo administravimo instituto (7,47 mln. Lt buvo skirti mokymams lietuvių ir anglų kalbomis, skirtiems patobulinti valstybės tarnautojų, politikų atstovavimo ES bei pirmininkavimo ES veiklai).
Beveik visas ministerijas ir kitas įstaigas bei organizacijas taip pat aplenkė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (6,9 mln. Lt, kurių prireikė informavimo apie daugiabučių atnaujinimą kampanijai) ir Lietuvos krepšinio federacija (3,36 mln. Lt).
2,8 mln. Lt išleido Lietuvos dailės muziejus, 2,34 mln. Lt – viešoji įstaiga „Versli Lietuva“, 2,21 mln. Lt – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Toliau rikiuojasi bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Lietuvos paštas“ (atitinkamai 2,06 mln. Lt ir 1,74 mln. Lt).
Daugiausiai iš visų šalies savivaldybių išleido Kauno miesto savivaldybė (1,59 mln. Lt). Šiame mieste veikiantis oro uostas surengė viešųjų pirkimų už 1,51 mln. Lt, o Tarptautinis Vilniaus oro uostas – už 1,16 mln. Lt.
Sostinėje įsikūręs parodų centras „Litexpo“ viešinimo paslaugoms išleido 1,56 mln. Lt. Iš aukštųjų mokyklų lyderis – Mykolo Romerio universitetas (1,4 mln. Lt).
Daugiausiai pinigų atseikėta viešųjų ryšių, reklamos žiniaskaidoje, rinkodaros ir panašioms paslaugoms: iš viso – 65 mln. Lt, šiemet – tik aštuntadalis šios sumos. 17,6 mln. Lt išleista mokymams ir kitiems renginiams, 6,7 mln. Lt – projektų viešinimo paslaugoms, 2,4 mln. Lt – interneto svetainėms kurti ir atnaujinti.
