Ataskaita, pavadinta „Study into loot boxes: A treasure or a burden?“ pažymi, kad žaidimų viduje parduodamos „lobių skrynios“ pažeidžia šios valstybės įstatymus, jeigu „šių skrynių turinys yra nulemiamas atsitiktiniu būdu, o laimimus prizus galima parduoti ne žaidimo aplinkoje: prizai turi rinkos vertę“.
Nors ataskaita tiksliai nenurodo, kurie konkrečiai žaidimai tapo nelegaliais, Olandijos naujienų svetainė NOS rašo, jog kalba eina apie „FIFA 18“, „Dota 2“, „PlayerUnknown's Battlegrounds“ ir „Rocket League“. Nustatyta, kad dar šeši žaidimai, kuriuose atsitiktinai gaunamais prizais neįmanoma prekiauti už žaidimo ribų, įstatymo nepažeidžia.
Tad žaidimų, pažeidžiančių įstatymą, leidėjams teks suskubti ir iki birželio 20 dienos, kuomet įsigalios atnaujintas lošimų įstatymas, pakoreguoti savo „lobių skrynių“ mechanizmų veikimą. Ir netgi žaidimų, kurie tiesiogiai ir formaliai šio įstatymo nepažeidžia, leidėjai yra raginami „pašalinti priklausomybėms jautrius elementus („beveik laimėjimo“ efektus, vizualinius efektus, galimybę greitai atidarinėti vieną lobių skrynią po kitos ir panašiai) ir įdiegti priemones uždrausti prieigą prie žaidimo pažeidžiamoms grupėms arba pademonstruoti, kad siūlomos lobių skrynios nėra žalingos“.
Priklausomybės skatinimas?
Lošimų priežiūros tarnyba savo ataskaitoje pažymi, kad „kol kas negavo jokių signalų, kurie parodytų, kad probleminiai žaidėjai ir/ar priklausomi lošėjai pirktų bei atidarinėtų virtualias lobių skrynias dideliais mastais“. Tačiau dešimčiai žaidimų, kurių mechanizmus analizavo ataskaitos rengėjai, identifikuojama nuo vidutinės iki stiprios priklausomybės sukėlimo rizikos. Išvados grindžiamos anksčiau kazino lošimų vertinimui naudotas dešimties matmenų kiekybinis testas. Savo pranešime spaudai tarnyba skelbė, kad lobių skrynios yra „pagal dizainą ir veikimo mechanizmus panašios į tokius lošimus, kaip ruletė ar lošimų automatai“.
Sėkmės principu žaidėjus apdovanojančių lobių skrynių integravimas į žaidimus, kuriuose pasiekimus turėtų lemti įgūdžiai, pažemina barjerą, skiriantį nuo priklausomybių – panašiai, kaip tą barjerą pažemina lošimų automatų pastatymas viešbučių vestibiuliuose, teigiama ataskaitoje. Toks prieigos prie lošimo supaprastinimas didina priklausomybės nuo lošimų potencialą „socialiai pažeidžiamoms grupėms“, pavyzdžiui, nepilnamečiams. Nepaisant to, tik du iš tarnybos analizuotų žaidimų yra pažymėti kaip skirti suaugusiems pagal PEGI reitingavimo sistemą.
„Iki šiol žaidimų su mokamomis lobių skryniomis platintojai neįdiegė tinkamų kontrolės priemonių, kurios leistų apriboti pažeidžiamų grupių prieigą prie lobių skrynių pirkimo ar kitaip apribotų priklausomybę nuo lošimų. Tai reiškia, kad pažeidžiami mažamečiai asmenys be jokių apribojimų gali atidarinėti lobių skrynias arba gali būti viliojami atidarinėti lobių skrynias“, – rašoma ataskaitoje.
Amerikietiška žaidimų reitingavimo tarnyba ESRB iki šiol laikėsi pozicijos, kad prekyba lobių skryniomis žaidimų viduje nėra azartinis lošimas, iš dalies dėl to, kad skryniose visada būna bent kažkoks prizas. Nyderlandų lošimų priežiūros tarnyba aiškina, kad toks argumentas nėra tinkamas, nes atsitiktiniu būdu „iškrentantis“ virtualus lobis gali turėti skirtingą rinkos vertę. „Visiškai neabejotina, kad tikrasis laimėtojas yra tas žmogus, kuris gauna didžiausius, vertingiausius prizus su didele rinkos verte“, – aiškina priežiūros tarnyba.
Nyderlandų lošimų priežiūros tarnyba teigia, kad „vyko daugybė diskusijų su kitomis Europos valstybių lošimų priežiūros tarnybomis“ dėl panašių įstatymų pataisų visame žemyne. Belgijos lošimų tarnyba prekybą virtualiomis lobių skryniomis lošimams priskyrė dar praėjusių metų lapkritį, o šios šalies teisingumo ministras ragino uždrausti prekybą lobų skryniomis visoje Europoje.
