Šį garsą 1883 m. paskleidė Indonezijoje esantis Krakatau ugnikalnis. Jo sukeltas garsas buvo girdimas už 5 tūkst. kilometrų, rašo sciencealert.com.au.
Britų laivas „Norham Castle“ buvo už 64 km nuo ugnikalnio. Laivo kapitonas pasakojo, kad pusei jo įgulos narių sprogo ausų būgneliai, o jis pats buvo šventai įsitikinęs, kad jau atėjo paskutinioji.
Maždaug už 3,2 tūkst. km buvę Naujosios Gvinėjos ir Vakarų Australijos gyventojai tikino girdėję kažką panašaus į artilerijos skleidžiamus garsus, o už 4,8 tūkst. kilometrų esantys žmonės garsą apibūdino kaip nuolatinį sunkiųjų ginklų gaudesį.
Krakatau ugnikalnis dūmais padengė 80 km spinduliu esančias vietoves, o pelenai krito į vandenyną 20 km spinduliu. Degančios karštos nuolaužos buvo iššautos iš ugnikalnio 2 575 km per valandą greičiu – daugiau nei du kartus viršijo garso greitį.
Šis įvykis buvo pramintas didžiausia XIX a. gamtos sukelta nelaime. Ugnikalnio smūginės bangos po išsiveržimo per pasaulį apkeliavo kelis kartus ir sukėlė 45 m aukščio 600 tonų sveriančias cunamio bangas, kurios visiškai sunaikino gretimų salų Javos ir Sumatros gamtovaizdžius.
Toli nuo šios vietos esančiuose Pietų Afrikos vandenyse laivus pasiekė naujos cunamio bangos. Britų laivas „Norham Castle“ buvo už 64 km nuo ugnikalnio. Laivo kapitonas pasakojo, kad pusei jo įgulos narių sprogo ausų būgneliai, o jis pats buvo šventai įsitikinęs, kad jau atėjo paskutinioji.
Pasak „The Independent“, sprogimo garsas buvo 10 tūkst. kartų stipresnis nei ant Hirošimos miesto sprogusios bombos.
Kaip atrodo ugnikalnio išsiveržimas ir kokį garsą skleidžia smūginės bangos, galite pamatyti žemiau esančiame vaizdo įraše. Jame vaizduojamas Papua Naujoje Gvinėjoje esančio ugnikalnio išsiveržimas. Žinoma, jis nepalyginamai silpnesnis, nei sukėlė Krakatau ugnikalnis.