Panašūs sprendimai, leidžiantys bendrauti su kitame pasaulio gale esančiais draugais taip lyg jie stovėtų tiesiai priešais jus, jau kuriami ir Lietuvoje. Į virtualios realybės erdvę žengia tūkstančiai IT kompanijų visame pasaulyje, o tai prognozuoja dar vieną technologijų sprogimą, kuris atvers naujas galimybes ne tik pramogų, bet ir mokslo, asmenybės tobulinimo, architektūros ar komunikacijos sferose.
Žaidimų ir programinės įrangos kūrimas virtualiai realybei
Tiesą sakant, pirmuosius virtualios realybės populiarumo ženklus galime įžvelgti jau dabar. Nors įrenginiai gebantys perkelti vartotoją į skaitmeninį pasaulį kainos prasme įkandami ne kiekvienam, tačiau jau dabar kuriasi galybė verslų teikiančių VR nuomos paslaugas, o Lietuvos ir užsienio kūrėjai aktyviai užsiima žaidimų ir programinės įrangos kūrimu šiai technologijai.
Įdomu tai, kad diskutuojant apie virtualią realybę dažnai minimas žaismas ir žaidimai, tačiau žaidimų kūrėjai nėra vieninteliai dirbantys su šia technologija. Brangūs ir gremėzdiški sprendimai jau kuris laikas naudojami medicinoje, tad šių dienų virtualiosios realybės proveržis šiame sektoriuje nėra naujiena, greičiau jau galimybė išplėsti jos taikymą, kai kuriuos sprendimus perkeliant tiesiog į vartotojų namus.
Virtuali realybė vaizdo turinyje
Virtualiąja realybe nedviprasmiškai susidomėjo ir vaizdo turinio kūrėjai, pavyzdžiui dokumentinio kino kūrėjai nuo šiol gali pasiimti žiūrovą kartu su savimi. Povandeninio pasaulio dokumentika, humanitarinės misijos karštuose pasaulio taškuose, ar diena praleista kartu su žymiu menininku dabar nėra vien tik filmuota medžiaga. Tai potyris, o žiūrovas tampa jo dalimi. Dėl šių priežasčių virtualiąja realybe domisi ir žmogiškųjų išteklių specialistai, mat sudėtingi mokymai, ar darbuotojų pasirengimas kritinėms situacijoms gali būti tikrinamas tiesiog biure.
Galų gale architektai nuo šiol turi galimybę pakviesti klientą pasivaikščioti po pastatą kuris kol kas egzistuoja tik brėžiniuose. Skirtingai nei brėžiniai ar nuotraukos, virtualioje realybėje sukonstruoti statiniai neiškreipia perspektyvos ir leidžia visapusiškai apžiūrėti ir įvertinti patalpą taip lyg iš tiesų būtumėte joje.
„GameOn“ kviečia išmėginti virtualios realybės įrenginius
Spalio 29-30 dienomis vyksianti žaidimų kultūros paroda „GameOn“ kviečia lankytojus su šia technologija susipažinti išsamiau nei bet kada iki šiol. Parodos zonoje įrengtoje erdvėje, lankytojų lauks kelios dešimtys įvairiausių VR sprendimų. Renginyje galėsite išmėginti ir palyginti „HTC Vive“, „Oculus Rift“ ir „PlayStation VR“ įrenginius, o kai kam tai taps ir puikiu įvadu į virtualiąją realybę.
Naujausias VR technologijas demonstruos ne tik vietiniai kūrėjai, bet ir svečiai iš užsienio. Savo stendus „GameOn VR“ erdvėje pristatys ir svečiai iš Švedijos, Estijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių.
GameOn metu naujausius pasiekimus virtualios realybės kūrybos procese pristatys net kelios lietuvių kompanijos. Kaune įsikūrusios IT įmonės „TeleSoftas“ komanda žada parodos lankytojus supažindinti su nauju, VR erdvėje veikiančiu galvosūkių žaidimu „Hurl“, nepriklausomų kūrėjų zonoje bus pristatytas ir ypač didelės sėkmės sulaukęs lietuvio Arvydo Žemaičio darbas „Craft Keep VR“.
Kūrėjas taip pat dalyvaus „Žaidžia visi“ konferencijoje — pasakos apie žaidimo migraciją į virtualiąją realybę, demonstruos unikalias „Craft Keep VR“ savybes ir pateiks ne vieną siurprizą salėje susirinkusiems klausytojams. Toje pat scenoje virtualios realybės temą plėtos ir kiti pranešėjai, pavyzdžiui „Dreamerlink“ komanda iš Vilniaus pasakos apie savo projektą — socialinį, virtualios realybės tinklą žaidėjams ir žaidimų vaidmenimis mėgėjams.
Žaidimų kūrėjams skirtoje konferencijoje VR tema bus nagrinėjama dar nuodugniau. Švedų bendrovės „SVRVIVE“ bendra įkūrėja Faviana Vangelius pasakos apie savo patirtį dirbant su VR technologijomis ir pasidalins mintimis apie virtualybės ateitį.
„Tai ką dabar išgyvename dar nėra tikrasis VR proveržis“, — teigia žaidimų kritikas ir vienas renginio organizatorių Artūras Rumiancevas. „Tiesiog šiandien virtualioji realybė pasiekė tą tašką, kai ji tampa priimtina ir panaudojama kasdienybėje, išspręstos sudėtingos techninės problemos kurių dėka gauname galimybę kone fiziškai persikelti į kitus pasaulius, ar kūrėjų fantazijas. Įrenginiai tebėra santykinai griozdiški ir supančioti laidais, o norint mėgautis visaverčiais sprendimais namuose, žaidėjams reiktų investuoti apie 2000 eurų.
Tai ką dabar išgyvename dar nėra tikrasis VR proveržis.
Tačiau tai, kas atrodo brangu privatiems asmenims, verslui neturėtų kelti rūpesčių, tad šiuo metu mes švenčiame VR įsigalėjimą. Šis technologinis sprendimas jau niekur nedings, bus tobulinamas ir optimizuojamas, tad belieka sulaukti naujos įrenginių kartos ir tikėtis, kad jų kaina ir forma bus priimtina kiekvienam namų ūkiui. Taip taip, tai yra technologijos, kurių netrukus reikės visiems ir kiekvienam, tiesiog šiandien ne visi tai suvokia“, — tvirtina pašnekovas.
Pasak Artūro, virtualiosios realybės technologijų ir ekspertų gausa GameOn renginyje yra dar vienas įrašas į šio renginio rekordų statistiką. Kol kas Baltijos šalyse nebuvo nė vieno renginio, kuriame būtų tiek virtualybės galimybes demonstruojančios įrangos ir specialistų, kurie ne tik parodys savo kuriamus projektus, bet ir papasakos kaip šios technologijos gali pakeis kiekvieno mūsų gyvenimą.
