Daugelis yra matęs arba bent jau girdėjęs apie filmą „Drugelio efektas“. Filme vaizdžiai ekranizuojamas procesas, kurį JAV matematikas ir meteorologas Edwardas Nortonas Lorenzas įvardino kaip „drugelio efektą“ ir jį paaiškino taip: „Drugelio sparnų plazdėjimas Brazilijoje gali sukelti tornadą Teksase“.
Pasak prof. habil. dr. Kęstučio Pyrago, daugelis natūralių ir žmogaus sukurtų sistemų gali elgtis labai sudėtingai, chaotiškai. Chaosas yra būdingas mūsų smegenims – juk smegenų impulsai arba signalai irgi yra chaotiški, nes jie jautrūs išoriniams dirgikliams. Todėl reguliuodami išorės dirgiklius, galime kontroliuoti ir chaotinių sistemų elgseną. Vis dėlto ir čia yra iššūkių.
„Svarbus neuroninių sistemų veiksnys yra sinchronizacija. Ji yra atsakinga už pagrindines smegenų funkcijas, tokias kaip vaizdų atpažinimas, mokymasis ir mąstymas. Tačiau dėl per didelės sinchronizacijos atsiranda įvairių neurologinių susirgimų – pavyzdžiui, Parkinsono liga. Todėl neuronų sinchronizacijos valdymas išoriniais elektriniais stimulais yra dabartinis neurologinių ligų gydymo iššūkis“, – pasakoja prof. habil. dr. Kęstutis Pyragas.
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) fizikas teoretikas prof. habil. dr. Kęstutis Pyragas – vienas garsiausių visų laikų Lietuvos mokslininkų. 1992 m. parašęs straipsnį prestižiniame žurnale „Physic Letters A“ apie savo siūlomą matematinį chaoso valdymo metodą, jis ilgainiui tapo daugiausia kartų pacituotu mokslininku tarp visų laikų lietuvių.
Portalo „Google Scholar“ duomenimis, K. Pyragas iš viso pacituotas daugiau nei 11 tūkst. kartų! Lietuvio pavardė jau yra tapusi tarptautiniu moksliniu terminu, o garsiausias iš jų – vadinamasis Pyrago chaoso valdymo metodas – iki šiol taikomas įvairiuose eksperimentuose ir tyrimuose, pradedant fizika, chemija ar medicina, baigiant ekonomika, robotika ar elektronika.
2023 m. prezidentas Gintaras Nausėda profesorių K. Pyragą apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi „už svarų indėlį į fizikos mokslo raidą, už pasaulinio lygio atradimus ir pripažinimą pelniusį vardą, neatsiejamą nuo reikšmingiausių fizikos mokslo laimėjimų.“
Nepaisant iš pirmo žvilgsnio sudėtingos mokslinės temos, profesorius yra itin dažnai laukiamas svečias konferencijose, mokslo populiarinimo renginiuose ar mokyklose – kadangi apie chaoso teoriją geba pasakoti labai vaizdingai, paprastai ir įtraukiančiai.
Tai jau trečias pranešimas visuomenei iš mokslinių išradimų pristatymų ciklo „Įkvėpti mokslo“ Energetikos ir technikos muziejuje. Pristatymai vyksta kiekvieną trečiadienį. Jų metu Lietuvos mokslininkai pasakoja apie užsienyje ir Lietuvoje atliekamus mokslinius tyrimus bei kuriamas inovacijas.
Kitos temos:
- „Nauja energijos epocha – kuro elementai” (dr. Aldona Balčiūnaitė) 2024-10-02
- „Mikrobangos: nuo WiFi iki SciFi” (dr. Paulius Ragulis) 2024-10-09
- „Kaip pasverti laiką? Daiktų ir gyvūnų amžiaus nustatymas radioanglies izotopo pagalba” (dr. Algirdas Pabedinskas) 2024-10-16
- „Žaliasis vandenilis – iš kur, kaip ir kam?” (dr. Milda Petrulevičienė) 2024-10-23
- „Išmanioji tekstilė: kas tai?” (dr. Diana Kubilienė) 2024-10-30
- „Elektrinės patrankos: kaip paraką pakeisti elektros srove” (dr. Vilius Vertelis)
- Nuo taršos iki sprendimų: kova su mikroplastiko dalelėmis (dr. Ieva Uogintė)
- „Kaip mokslininkai matuoja laiką: dabartis ir perspektyvos” (dr. Rimantas Miškinis)
- „Mikrodumbliai – oras, maistas ir vaistas ” (dr. Arūnas Stirkė)
- „Kas bendro tarp kačių ir teleportacijos?” (dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė)
- „Kaip veikia fejerverkai?” (dr. Dominykas Juknelevičius)
Būtina registracija. Registracijos formą rasite čia.
Mokslinių atradimų pristatymai – nemokami.
Laikas: 18 val.
Vieta: Energetikos ir technikos muziejus, Rinktinės g. 2, Vilnius.
