Atsparumas atsiranda, kai mikrobai įgyja gebėjimą išgyventi vaistus, kurie jiems buvo mirtini, o tai reiškia, kad tokie vaistai nebeišgydo infekcijų. Dėl plačiai paplitusio antibiotikų vartojimo tiek žemės ūkyje, tiek sveikatos priežiūroje vis daugiau mikrobų tampa atsparūs ir plinta visame pasaulyje, tačiau visas problemos mastas nėra aiškus.
Sietle įsikūrusio Sveikatos rodiklių ir vertinimo instituto (IHME) darbuotoja Eve Wool ir jos kolegos pabandė apskaičiuoti metinį mirčių dėl atsparumo antibiotikams skaičių nuo 1990 iki 2021 m.
„Mūsų skaičiavimai pagrįsti daugiau kaip 500 mln. įrašų, – sako E.Wool. – Turime didelę geografinę ir laiko aprėptį“.
Nors bendras mirčių dėl to skaičius didėjo, komanda nustatė, kad dėl skiepų ir geresnės sveikatos priežiūros mažų vaikų mirčių skaičius mažėjo. Nuo 1990 m. iki 2021 m. mirčių dėl atsparumo antibiotikams tarp jaunesnių nei 5 metų vaikų sumažėjo daugiau nei 50 procentų, o tarp vyresnių nei 70 metų suaugusiųjų – daugiau nei 80 procentų.
Apskritai mirčių dėl atsparumo antibiotikams padaugėjo nuo 1,06 mln. 1990 m. iki 1,27 mln. 2019 m., o vėliau sumažėjo iki 1,14 mln. 2021 m., daro išvadą tyrėjų komanda. Tačiau manoma, kad sumažėjimas 2020 ir 2021 m. yra laikinas šuolis, kurį lėmė COVID-19 kontrolės priemonės, sumažinusios ir kitų rūšių infekcijas, o ne ilgalaikis kovos su atsparumu pagerėjimas.
Pagal tyrime pateiktą „labiausiai tikėtiną“ ateinančių dešimtmečių scenarijų iki 2050 m. mirčių nuo atsparumo antibiotikams padaugės iki 1,91 mln. per metus. Pagal scenarijų, pagal kurį būtų sukurti nauji antibiotikai nuo problemiškiausių bakterijų, nuo dabar iki amžiaus vidurio būtų išvengta 11 mln. mirčių. Pagal geresnį scenarijų, kai daugiau žmonių taip pat turėtų galimybę naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, būtų išvengta dar daugiau mirčių.
Šis 1,91 mln. mirčių per metus skaičius yra daug mažesnis už dažnai minimą 10 mln. mirčių skaičius 2050 m., pateiktą 2016 m. apžvalgoje.
Ši prognozė buvo pagrįsta ne tokiais patikimais skaičiavimais – be to, į ją buvo įtraukta atsparumo neantibiotikams problema, susijusi su tokiomis ligomis kaip ŽIV ir maliarija, sako tyrėjų komandos narys Mohsenas Naghavi, taip pat dirbantis IHME.
Pasak Ženevos universitetinių ligoninių Šveicarijoje atstovės Marlieke de Kraker, naujasis tyrimas yra išsamesnis už ankstesnius, tačiau vis dar turi tam tikrų esminių trūkumų. Pavyzdžiui, daroma prielaida, kad antibiotikams atsparių infekcijų, sukeliančių mirtį, rizika visame pasaulyje yra vienoda, nors taip nėra.
Ji taip pat skeptiškai vertina komandos prognozes. „Manau, kad prognozuoti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tendencijas yra labai nepatikima“, – sako M. de Kraker. Pasak jos, vaistams atsparių mikrobų versijos gali staiga atsirasti arba išnykti, ekspertams iš tikrųjų nesuprantant pagrindinių mechanizmų. Be to, dažnai pasitaiko netikėtų atvejų, kurių neįmanoma nuspėti.
