Paskiri kai kurių skirtingų gyvūnų DNR fragmentai iki mūsų laikų sugebėjo išlikti per 500 tūkst. metų, tačiau iki šiol seniausias vientisas genomas buvo aptiktas atradus 110 tūkst. metų senumo baltojo lokio palaikus. Pasak Tiubingeno universiteto (Vokietija) paleontologo Joganneso Krauso, mokslininkų ištirtos fosilijos genetinė medžiaga sudaro seniausio kada nors atrasto stuburinio gyvūno genomą.
Vienas iš tyrimą atlikusių Kopenhagos universiteto (Danija) mokslininkų, Ludovicus Orlando, itin senus arklio kaulus dar 2003 metais aptiko amžinojo įšalo žemėje Šiaurės Vakarų Kanadoje. Pasitelkęs masės spektrometrijos analizę, L.Orlando išanalizavo savo radinį, ieškodamas jame baltymų likučių, kurie gali byloti apie išlikusią genetinę medžiagą. Jis taip pat sekvenavo didesniąją dalį kauluose rastos DNR.
Tyrėjų grupėpalygino aptiktą senovinio arklio DNR su penkių naminių veislių gyvūnais, taip pat su laukinėje Mongolijos gamtoje aptinkamais gyvuliais – Prževalskio arkliu ir asilu. Mokslininkai išsiaiškino, kad paskutinis plačiai paplitęs arklių genties protėvis gyveno prieš 4–4,5 mln. metų, tai yra dar prieš paskutinį ledynmetį. Toks atradimas liudija apie dvigubai ilgesnę šio gyvūno genealogiją, nei buvo manyta anksčiau.
Pastaruoju metu mokslininkai sekvenuoja palyginti nesenų arklio rūšių genomus, siekdami ne tik sužinoti kaip įmanoma daugiau apie arklių evoliucinę raidą, bet ir nustatyti, kaip jų genus paveikė senovės žmonės, prijaukinę šiuos laukinius gyvulius ir pritaikę juos žemdirbystėje.
L.Orlando ir jo kolegų darbas gali paskatinti daugelį kitų tyrėjų išgauti DNR ir iš įvairių anksčiau atrastų fosilijų. Tokie paleogenetiniai tyrimai galėtų suteikti itin detalios informacijos apie seniai išnykusių gyvūnų ir augalų rūšis bei padėti mokslininkams sukurti tikslesnius ledynmečio laikotarpio ekosistemos modelius.
