Idėja nėra tokia beprotiška, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Aukštyn nukreipta sprogimo jėga gali katapultuoti visą automobilį keletą metrų į orą. Nors sustiprintas automobilio dugnas apsaugo keleivius nuo karštų sprogimo dujų ir nuolaužų, žmonės dažniausiai miršta nuo vidinių sužeidimų, kuriuos gyvybiškai svarbiems organams sukelia didžiulis pagreitis.
O ką, jei sprogimo metu automobilį paveiktų tokio paties dydžio, bet priešingos krypties, nukreipta žemyn jėga? Tokia galimybė nėra naujiena – tai tiesiog kūrybiškai panaudotas III Niutono dėsnis, – bet buvo manoma, kad pakelės bombų sprogimai įvyksta pernelyg greitai, kad būtų galima suspėti imtis kokių nors priemonių.
Po sprogimo lieka 10 milisekundžių veikimui Bet analizuodamas itin dideliu greičiu nufilmuotus bandomojo sprogimo po senu rusišku visureigiu vaizdus, Rogeris Slomanas pastebėjo kai ką netikėto. R.Slomanas, JK kompanijos „Advanced Blast and Ballistic Systems“ vadovas, suprato, kad po sprogimo automobilis į viršų pradeda judėti ne iš karto – ištisas 10 milisekundžių jis lieka vietoje. Per šį laiką jis galėjo kažką nuveikti.
Tad R.Slomanas ėmė galvoti, kaip būtų galima pasipriešinti sprogimo sukeltam pragaištingam pagreičio poveikiui.
Jo sukurta sistema užfiksuoja sprogimą šarvuotose automobilio grindyse įtaisytais jutikliais. Kartu su kieto kuro raketas gaminančios bendrovės „Falcon Project“ inžinieriumi Danieliu Jubbu, jie sukūrė ir užpatentavo visiškai naujo tipo kieto kuro raketos variklį. Šis vadinamasis linijinis raketos motoras (LRM) gali sureaguoti per 3 milisekundes.
LRM sudaro 1 metro ilgio stačiakampio skerspjūvio plieninis vamzdis, kuriame yra 50 elektra uždegamų kieto kuro raketų.
Liepą vykusiuose bandymuose, kuriuos stebėjo JK Gynybos ministerijos atstovai, pakelės bomba buvo susprogdintas „Snatch Land Rover“ be jokių apsaugos technologijų - automobilis į orą išlėkė daugiau nei 5 metrus. Bet LRM aprūpinta transporto priemonė liko stovėti ant žemės. „Tik jos galas truputėlį šoktelėjo“, - sako R.Slomanas.
„Šių raketų pikinė stūma tiesiog netikėtina“, - sako D.Jubbas – vos du LRM bandyme mašinos momentinį svorį padidino iki maždaug 120 tonų. Tyrimo duomenys šią savaitę buvo paviešinti Londone vykusioje šarvuotų automobilių išgyvenamumo konferencijoje.
Nors incidentų su pakelės bombomis pasaulyje mažėja, jie dažnėja Afganistane, tad NATO pajėgoms LRM gali prisireikti. „Atrodo, ši technologija bus itin naudinga“, - sako Gregory Chambersas, buvęs JAV jūros pėstininkų šarvų specialistas.
LRM galima panaudoti ir kitur: žemyn nukreiptos raketos galėtų suminkštinti sraigtasparnių avarinius nusileidimus, sako R.Slomanas, kas tikrai praverstų dabar atsirandantiems „Google“ ir „Uber“ kuriamiems „skraidantiems automobiliams“.
