Taip pat „True Colors“ yra tiesiog puikus pirmasis žaidimas tiems, kas jų nežaidžia ir nori šią pažintį su kompiuteriniais žaidimais pradėti nuo lengviausio įmanomo laiptelio.
Drama su super galiomis
Žaidimas „Life is Strange: True Colors“ yra jau trečioji gana žinomos žaidimų serijos „Life is Strange“ dalis. Šios serijos žaidimai išskirtiniai tuo, kad juose žaismas yra daugiau simbolinis, o visas įdomumas tame, kokius ir kada mes priimame sprendimus bei kaip tai keičia žaidimo eigą.
Dar vienas išskirtinumas – super galios. Kiekvienoje „Life is Strange“ dalyje pagrindiniai veikėjai turi kažkokią vieną super galią, kuri didele dalimi prisideda ir prie žaidimo siužeto. Pavyzdžiui, pirmoje dalyje tai buvo manipuliacija laiku, antroje – telekinezė, o šioje dalyje pagrindinės veikėjos Aliks galia kiek originalesnė – gebėjimas jausti stipriausias kitų veikėjų emocijas.
Iš pradžių tai gali pasirodyti kaip silpna ar neįdomi galia, bet žaidžiant „Life is Strange: True Colors“ ji tampa tiesiog kertinė, nes visa žaidimo istorija atsiskleidžia būtent šios galios dėka. Aliks ne tik gali jausti kitų personažų emocinę būklę bei pagal tai vystyti dialogą, ar perimti šias emocijas tam, kad galėtų padėti kitiems. Būtent ši galia tampa labai originaliu būdu papasakoti žaidimo istorija, kuri, jei žiūrėtume priekabiai, yra banaloka. Kita vertus, nors pati kertinė istorija jau ne kartą girdėta, visi žaidimo veikėjai yra ryškūs, šiuolaikiški, tikroviški bei visiškai atsveria siužetinio gylio trūkumą.
Kiek netikėtos sąsajos
Tiesa, keistas dalykas yra tas, kad šis žaidimas labai primena visai neseniai pasirodžiusį „Twin Mirror“. Pastarasis taip pat yra panašaus žanro žaidimas, bet vos pasirodęs nebuvo labai gerai įvertintas. Keista tai, kad „Life is Strange: True Colors“ daug dalykų, ypatingai siužetinių, sutampa su „Twin Mirror“.
Žinoma, „True Colors“ yra nepalyginamai geresnis, bet vis tiek sąsajos tarp šių dviejų žaidimų atrodo lyg būtų daugiau nei nekaltas atsitiktinumas. Keistas sutapimas yra ir tai, kad „Twin Mirror“ kūrė pirmų dviejų „Life is Strange“ žaidimo kūrėjai studija „Dontnod“, o „Life is Strange: True Colors“ kūrėjai studija „Deck Nine Games“. Būtent jie prieš tai kūrė pirmojo „Life is Strange“ žaidimo priešistorę „Before the Storm“. Bet kokiu atveju, mėgstantiems konspiracines teorijas ar kapstytis ieškant atsakymų – tebūna tai papildomas kabliukas neriant giliau.
Epizodinis, bet skirtingas
„Life is Strange: True Colors“ yra epizodinis žaidimas, nors visi penki epizodai gaunami iš karto įsigijus žaidimą. Nepaisant to, kūrėjai sugebėjo kiekvieną epizodą padaryti labai išskirtiniu. Viename mes pilnai įnykę narpliosime paslaptis, kitame – tiesiog leisime laiką miestelyje, trečiame – žaisime su kitais vaidmenų žaidimą realybėje. Tokių staigmenų, kurių metu trumpam net pasikeičia visas žaismas, „True Colors“ tikrai nestinga ir tai labai smarkiai pagyvina mūsų patirtį su žaidimu.
Dar žaidimą labai praturtina ir įvairios šalutinės veiklos, kurios tyčia blaško mūsų dėmesį, bet yra tikrai gerai išpildytos. Pavyzdžiui galėsime prieiti prie stovinčių arkadinių automatų ir juose sužaisti net dvi klasikinių žaidimų interpretacijas. Ir jas galima žaisti neribotai ar net bandyti aplenkti kitus veikėjus varžybose dėl taškų.
Taip pat galime kiekviename epizode rinktis iš skirtingų Aliks rūbų derinių ir aprengti pagrindinę veikėją taip, kaip to norisi. Smagu įsitraukti ir į nuolatinius susirašinėjimus ar kitų veikėjų komentarus internete. Žaidimas jų skaityti tikrai neverčia, bet tą daryti kaskart norisi savaime, nes šis turinys nuolat atsinaujina ir taip leidžia geriau pažinti kitus personažus. Čia pasitaikys netgi šalutinės misijos, bet per daug jomis džiaugtis nelemta – kiekvieną jų pereisime per vos kelias minutes.
Į ką dar atkreipti dėmesį?
Ar visas žaidimas toks jau saldus ir nepriekaištingas? Tikrai ne. Žaidžiant pasitaiko klaidų, strigimų, netgi akivaizdžių akis badančių „bugų“, kur personažai užstringa ėjime ar panašiai. Teko pamatyti ir dar keistesnių dalykų, kai niekada nežinai, ką išgirsi ar pamatysi pabandęs perskaityti kitų emocijas. Pavyzdžiui, jei žaidime bandysime skaityti visų, netgi visiškai atsitiktinių veikėjų emocijas, kartais pasitaiko tiesiog pratisas rėkimas ar panašiai. Tokiais atvejais atrodo, kad kūrėjai paliko tam tikrus „placeholderius“, t. y. vietas, kur turėjo nutikti kažkas daugiau, bet finale taip ir nenutiko.
Kitas vertus, vienas didesnių pliusų žaidimui – garso takelis. Čia išgirsime ne tik mažiau žinomas „indie“ muzikos žvaigždes, bet net ir labai žinomos licencijuotos muzikos, pavyzdžiui, grupės „King of Leon“ dainos ar sena kaip pasaulis atlikėjos „Dido“ daina „Thank You“, kurią prisimins nemaža dalis suaugusių žaidėjų, kurie pasirodžius šiai dainai dar tebuvo paaugliai. Savaime suprantama, visas garsiausias dainas ar muzikinį užtaisą kūrėjai panaudoja emociškai stipriausiose žaidimo vietose, dėl ko jis dar labiau paveikia žaidėją.
Galiausiai, žaidimo trukmė sukasi apie 8 valandas, bet jei neskubėsite ir naršysite absoliučiai viską, galite lengvai užgaišti ir apie 15 valandų. Taigi, „Life is Strange: True Colors“ lengvai užteks visai savaitei. Apibendrinant, tokių žaidimų kaip „Life is Strange: True Colors“, ypač kokybiškai padarytų, nėra daug ir labai tikėtina, kad tai bus vienintelis tokio žanro bei stiliaus žaidimas šiemet.
Žaidimas „Life is Strange: True Colors“ pasirodė šių metų rugsėjo 10 d. ir yra skirtas naujos kartos konsolėms „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X“, taip pat konsolėms „PlayStation 4“, „Xbox One“, „Nintendo Switch“, žaidimų platformai „Stadia“ bei asmeniniams kompiuteriams. „Life is Strange: True Colors“ kodą apžvalgai suteikė žaidimo leidėjas.
