- Kodėl nusprendėte studijuoti doktorantūroje?
Marius Daraškevičius: Į doktorantūrą nuvedė smalsumas rasti atsakymus į klausimus, kurių nepavyko rasti. Tačiau studijuoti pradėjau gana vėlai, būdamas 35-erių, tuo metu aktyviai įsisukęs į sėkmingą profesinę veiklą kitoje srityje – architektūros ir dizaino. Iš vienos pusės šeimoje buvo siūlymas palaukti, neskubėti, padirbėti, o iš kitos pusės – gerbiamos mokslininkės siūlymas stoti į doktorantūrą tik tada, kai susirasiu tą darbo vadovą, su kuriuo išties bus malonu dirbti.
Todėl ne vienerius metus brandinau temą, dirbau savarankiškai ir ieškojau to tobulo vadovo. Radau. Kreipiausi į tuo metu dar tik būsimą vadovę – Vilniaus dailės akademijos docentę, architektūrologę dr. Rasą Butvilaitę – su ja aptariau tyrimo temą ir besijausdamas tvirtai pateikiau paraišką. Įstojau.
Lina Grinevičiūtė: Studijuoti doktorantūroje, ar būti mokslininke nuo mažens nesvajojau. Taip jau susiklostė mano karjera. Po mokyklos nežinojau kur stoti, tai pasirinkau taikomosios fizikos studijas Kauno technologijų universitete. Pagalvojau, kad konkretesnę kryptį pasirinksiu pabaigus bakalauro studijas. Nes juk baigus fiziką galima dirbti bet kokį darbą Bet atliekant bakalauro baigiamąjį darbą, kurio metu tyrinėjau hologramas ir jų formavimą, labai patiko pati darbo specifika.
Tęsiau studijas KTU ir magistrantūroje, bet baigiamąjį darbą atlikau jau Fizinių ir technologinių mokslų Optinių dangų laboratorijoje Vilniuje. Po jo nusprendžiau, kad ir toliau noriu tęsti pradėtus mokslinius tyrimus, tad stojau į VU ir FTMC jungtinės doktorantūros studijas. Nors mokslininkų darbas ir nėra labai lengvas, kai reikia išspręsti niekam nežinomas ir kartais nesuprantamas problemas, bet sėkmingi rezultatai labai motyvuoja tęsti tyrimus. Labai geras jausmas, kai pagaliau pavyksta padaryti būtent tai, ką norėjai, o jei ir nepavyko kažko padaryti, tai bent supranti kodėl ir priimi tai kaip pamoką.
- Su kokiais iššūkiais susidūrėte?
Marius: Didžiausias iššūkis buvo studijų krypties keitimas. Mano bakalauro studijos buvo menų ir architektūros, o magistro – kultūros vadybos ir politikos srityse. O doktorantūros menotyros krypties tyrimo projektas turėjo apjungti architektūros ir kultūros paveldo sritis. Jei bakalauro studijų metu išties beveik neteko rimtesnio teorinio darbo rašyti, su tuo susidūriau tik magistro studijų metu, tai po ilgesnės pertraukos įstojus į doktorantūrą čia ir laukė didysis iššūkis. Reikėjo rašyti. Ir labai daug rašyti, nes menotyros krypties darbuose išties tikimasi ne formalios tyrimo ataskaitos, o gerokai daugiau. Rašiau daug, nuo pat įstojimo dienos, gavau daug ir kritikos, ir patarimų, ir vertingų pasiūlymų – už juos visus esu nepaprastai dėkingas vyresniesiems kolegoms.
Lina: Tiesa pasakius, tai gana sudėtingas klausimas. Didžiausi iššūkiai – laiko stoka ir noras padaryti vis daugiau ir geriau. Aišku būna, kad kartais sugenda įranga, nesiseka, bet visada kažkaip viską sugebame su kolegomis išspręsti. Gal ne taip greitai kaip norėtųsi, bet vienokį ar kitokį sprendimą randame.
- Apie ką jūsų disertacija? Ko siekėte savo moksliniu tyrimu?
Marius: Tai mikro-istorinis tyrimas, kuriame pasirinkęs vieną dvaro rūmų patalpą – valgomojo kambarį – pasakoju bendrai apie XIX amžiuje vykusius modernėjimo procesus Lietuvoje. Šiame architektūrologiniame valgomojo erdvės organizavimui skirtame tyrime analizuojami valgomojo kambario ir su mitybos funkcija susijusių dvaro rūmų erdvių planavimo principai, jų paskirtis, tarpusavio ryšiai, valgomojo interjero savitumas ir kaita XIX amžiuje.
Tyrimo tikslas kartu buvo pažvelgti į šias transformacijas Lietuvos istorinės-socialinės raidos ir platesniame Europos modernėjimo procesų kontekstuose. Europos atvejų apžvalga, viena vertus, tai patvirtino, kita vertus, pabrėžė Lietuvos kultūros savitumą. Siekiau, kad tyrimas būtų naudingas kitiems mokslininkams, restauratoriams, dvarų savininkams ir valdytojams, kad padėtų atsakyti į keblius klausimus susijusius su dvarų patalpų planavimo specifiškumu, jų funkcine paskirtimi bei puošybos tinkamumu atsižvelgiant į patalpos paskirtį, laikmetį ar įrengusio šeimininko statusą.
Lina: Pagrindinis disertacijos tikslas buvo sukurti inovatyvias technologijas, kurios leistų prisidėti prie itin galingų lazerių kūrimo ir mikro-sistemų tobulinimo. Juk lazeriai dabar naudojami visur: tiek fundamentaliųjų mokslų tyrimams, tiek medicinoje, pramonėje ir t. t. Detaliau kalbant, mano disertacija yra apie naujas metodikas lazerinių komponentų formavimui. Gaminant arba naudojant galingus lazerius pagrindinė problema yra neatspari optika, kuri nuo galingos lazerio spinduliuotės prasimuša ir tada sustoja viso lazerio veikimas. Kita problema – norint sumažinti pačias lazerines sistemas (mikro-lazerius), tačiau išsaugoti geriausias jų charakteristikas, reikia taip pat kuo mažesnių ir atsparesnių optinių elementų.
Disertacijoje siūlomos dvi naujos metodikos naujoviškų lazerinių elementų formavimui. Viena metodika pagrįsta optinių dangų formavimu tik iš vienos medžiagos, tačiau keičiant jos vidinę struktūrą arti atominio lygmens. Pavyzdžiui, vien tik iš stiklo (silicio dioksido medžiagos), galime padaryti itin atsparų veidrodį, fazinę plokštelę ar dar sudėtingesnį elementą keičiant vidinę sluoksnio nano-struktūrą. Antroji tema skirta dangų nusodinimui ant paviršių su mikro-moduliuotu paviršiumi. Tai viena iš naujausių mūsų laboratorijos tematikų, kuri leidžia kurti itin išskirtinėmis savybėmis pasižyminčius elementus. Pvz., galime suformuoti tokį elementą, kuris bus labai plonas, kelių mikrometrų lygmens, o pro jį praėjęs išsidarkęs lazerio pluoštas bus gražiai sutvarkytas erdvėje.
- Kuo Jūsų disertacija gali būti svarbi mokslinei bendruomenei ir plačiajai visuomenei?
Marius: Mokslinė bendruomenė šioje disertacijoje gali rasti dvarų planinių struktūrų analizes. Jose analizuoju per pusšimtį didikų dvarų (Lietuvoje ir Baltarusijoje) rūmų planų, išaiškinu patalpų paskirtis ir bendrą funkcionavimo principą kasdieniame gyvenime. Didžioji dalis planų su funkcinėmis schemomis yra pateikiamos ir išaiškinamos pirmą kartą. Šį didelės apimties tyrimą buvau priverstas atlikti ieškant tik vieno valgomojo kambario ir su valgymu susijusių patalpų dvaro rūmuose, tačiau rezultatai manau dabar ypač naudingi įvairių sričių tyrėjams.
Plačioji visuomenė manau taip pat gali pasinaudoti šiomis schemomis atrandant rūmus ir jų atskiras patalpas, siekdami suprasti kaip iš esmės funkcionavo visas sudėtingas „dvaro aparatas“. Tačiau bene įdomiausia dalis yra valgomojo vizualiosios pusės analizė, jo ikonografijos aiškinimas. Čia ypač didelis atradimas buvo bajorų Bulhakų Žiličių dvaro rūmų (Baltarusija) valgomojo ikonografijos aiškinimas. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad XIX a. 3 dešimtmetyje statytų rūmų valgomojo kambario sienų puošyboje pasitelkta baltų mitologijos tema.
Tradicinė valgomojo mitologinė ikonografija paprastai vaizdavo dievų puotą, dvylika mėnesių ar keturis metų laikus. Žiličių valgomojo atveju keturias sienas su langais, nukreiptais į skirtingas keturias pasaulio puses, būtų galima interpretuoti įvairiai, taip pat sieti ir su keturių metų laikų, svarbiausių metų švenčių tema. Didžioji dalis siužetų, pavaizduotų frize, yra atsikartojantys, tačiau kai kurios figūros yra pavaizduotos tik po vieną, pavyzdžiui, vakarinėje sienoje pavaizduotas žynys Vurškaitis, aukojantis ožį, o rytinėje – į Pergrubę, lietuvių Florą panaši moteris. Frizo siužeto autorius neabejotinai naudojosi Kristupo Hartknocho (1644–1687) veikalu „Senoji ir naujoji Prūsija“, tai įrodo Vuškaičio pavyzdys – personažų atvaizdai sutampa. Ši iš pirmo žvilgsnio ampyro stiliaus interjere atsiradusi ikonografinė programa atrodo kalbanti antikinio siužeto ir klasicistinių formų kalba, tačiau pažvelgus iš arčiau, ji prabyla originaliu vietiniu dialektu.
Lina: Lazeriai naudojami daugelyje sričių, o doktorantūros metu sukurtos technologijos leis padaryti dar geresnius lazerių elementus. Jei atsiras galingesnių, mažesnių, greitesnių lazerinių sistemų, tai turės daug įtakos ir galutiniams vartotojams.
- Ar ketinate toliau siekti akademinės karjeros ir tęsti mokslinę veiklą?
Marius: Taip. Prieš keletą savaičių pradėjau podoktorantūros stažuotę Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute, Kultūros paveldo tyrimų skyriuje. Vykdysiu dvarų virtuvių tyrimą („Virtuvės modernėjimas Lietuvos dvaruose XVIII a. pabaigoje–XX a. pradžioje“) ir džiaugiuosi jog arbo vadove sutiko būti prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Dvaro virtuves pasirinkau tirti, nes dėl antraplanio vaidmens dvarų kultūroje virtuvės lieka mažai pažintos, todėl mažiau ir vertinamos, o dėmesys sutelkiamas ten, kur vyko didysis dvaro veiksmas – centrinius rūmus. Tikiuosi, kad atliktas tyrimas leis naujai pažvelgti į Lietuvos bajorų namų struktūros ypatumus, jų modernėjimo apraiškas ir procesus Vakarų Europos namų planavimo ir įrengimo raidos kontekste. Esu tikras, kad surinkta medžiaga svariai papildys žinias ir turės socialinę naudą bei praktinę vertę: pasitarnaus atkuriant ar pritaikant dvarų sodybų virtuvių interjerus, kuriant muziejines ekspozicijas ir edukacijas.
Lina: Taip. Praėjus daugiau nei metams po gynimo, toliau tęsiu mokslinius darbus. Dirbu FTMC Optinių dangų laboratorijoje, turiu tiek savo vadovaujamus projektus, tiek dalyvauju kitų kolegų projektuose. Šiuo metu vadovauju trims studentams – bakalaurui, magistrantei bei doktorantei. Man jų pagalba labai svarbi vykdant mokslinius projektus, o jiems reikia ir baigiamuosius darbus daryti, tad puikiai dirbame kartu
