Žiūrėjimas į dangų žmoniją įkvėpė ne vieną šimtmetį, o pirmosios kosmoso fotografijos jos santykį su dangumi pakeitė amžiams. Space.com paprašė mokslininkų, astronautų, istorikų ir kitų sričių ekspertų išrinkti mėgstamiausias kosmoso nuotraukas.
 |
| NASA nuotr./Žemės patekėjimas. |
Viena labiausiai vertinamų fotografijų, be abejo, yra kadras pavadinimu „Žemės patekėjimas“ (angl. Earthrise) – pirmoji nuotrauka, kurioje Žemės planeta užfiksuota skriejant aplink Mėnulį. Šį kadrą 1968 m. gruodžio 24 dieną užfiksavo misijos „Apollo 8“ astronautas Billas Andersas – jo vadovaujama įgula erdvėlaiviu pirmąsyk apskriejo aplink Mėnulį.
„Ši nuotrauka tapo pasiekto technologinio progreso simboliu, – aiškina astronomė Jill Tarter, viena iš Nežemiškos gyvybės paieškų instituto SETI įkūrėjų. – Ji leido mums, Žemės gyventojams, pamatyti mus pačius iš šalies, suvokti, kad gyvename vienintelėje tokioje – mažoje, trapioje, nuostabioje – planetoje. Tokia perspektyva šiandien yra dar svarbesnė. Daugelis nūdienos iššūkių reikalauja į tolimą ateitį orientuoto mąstymo ir bendrų pastangų – valstybių sienos šioje nuotraukoje praranda prasmę.“
 |
| „Hubble“/NASA nuotr./Kosmoso gelmės pagal „Hubble“. |
Mėgstamiausia nuotrauka šį tekančios Žemės kadrą pasirinko ir kita su astronomija itin susijusi moteris – astronautė, viena iš dviejų daugkartinio naudojimo erdvėlaivių programos „Space Shuttle“ įgulos vadovių-moterų Pamela Melroy.
„Kosmose nauji perspektyvos taškai visuomet atveria sukrečiančių vaizdų: patys patyrėme, kad vos pastačius Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS), joje sumontuotos kameros ir iliuminatoriai atvėrė neregėtų, stebinančių vaizdų iš kosmoso, – pasakoja buvusi astronautė. – Tačiau pirmasis tekančios Žemės kadras, kurį užfiksavo „Apollo 8“ įgula, buvo, ko gero, netikėčiausias ir įstabiausias visų laikų kadras – visiškai naujas erdvėlaivio Žemė vaizdas!“
Kadrui „Žemės patekėjimas“ savo balsą atidavė ir vyriausiasis NASA „James Webb Space Telescope“ projekto mokslininkas Johnas Matheris, taip pat astronomijos rašinių ir knygų autorė Dava Sobel.
D.Sobel teigia, kad „Žemės patekėjimas“ jai prilygsta kitam garsiam kadrui, kurį kosminis teleskopas „Hubble“ užfiksavo 1995 metais. Nuotrauka vadinasi „Kosmoso gelmės pagal „Hubble“ (angl. Hubble deep field). Joje užfiksuota šviesa, pasiekusi objektyvą iš tūkstančių tolimų galaktikų.
„Abi šios nuotraukos atveria sąmonę, kelia nuostabos jausmą ir žadina smalsumą“, – vardija D.Sobel.
Šiuos du kadrus Nobelio fizikos premijos laureatas Frankas Wilczekas iš Masačiusetso technologijų instituto įvardijo kaip „garsiąją klasiką“.
 |
| „Voyager 2“/NASA nuotr./Neptūno ir jo palydovo Tritono pjautuvų fotografija. |
„Kad galerijoje būtų ir ko nors šviežesnio, paminėsiu vieną naujausių kadrų, kuris toli gražu nėra toks nuostabus, tačiau labai prasmingas ir motyvuojantis“, – intriguoja F.Wilczekas.
Jis mėgstamiausiu išsirinko kadrą pavadinimu „Žemė iš Marso“. Šią nuotrauką 2004 metų kovo 8 d. nufotografavo marsaeigis „Spirit“. Tai yra pirmoji Žemės nuotrauka, padaryta iš kitos planetos.
Kalifornijos universiteto Santa Kruze (JAV) astronomui Gregui Laughlinui mėgstamiausias kosmoso kadras yra Neptūno ir jo palydovo Tritono pjautuvų fotografija, kurią 1989 m. užfiksavo kosminis zondas „Voyager 2“.
„Šioje nuotraukoje nėra dirbtinių spalvų, nėra „fotošopinių“ gudrybių, – pažymi G.Laughlinas. – Ši nuotrauka žavinga, paslaptinga ir estetiškai tobula.“
Kai kuriais atvejais fotografijos vertė slypi estetiniuose akcentuose. Pavyzdžiui, fotografija, kurioje įamžinti Mėnulio dulkėmis padengti skafandrai ir šalmai, kuriuos viešėdami Žemės palydove vilkėjo paskutinės žmonių ekspedicijos į Mėnulį „Apollo 17“ nariai.
 |
| SDO/NASA nuotr./Saulė |
„Šis kadras simbolizuoja NASA zenitą ir mūsų mokslinių ekspedicijų aspiracijas ateityje“, – aiškina Pietryčių tyrimų instituto planetologas Alanas Sternas, kuriam ši nuotrauka – mėgstamiausia.
Saulės astrofizikas Phillipas Chamberlinas favoritu išsirinko kadrą, kurį galima pavadinti vienu išvaizdžiausių. Įspūdinga Saulės nuotrauka NASA „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) mokslininkui reiškia labai daug: „Kai tik pradėjome gauti pirmuosius duomenis iš SDO, padarėme pirmąsias nuotraukas. Tai – viena jų. Absoliučiai fantastiška, tiesa?“
Australijos nacionalinio universiteto astrofiziko, 2011 metų Nobelio fizikos premijos laureato Briano Schmidto pasirinkimas – „Hubble“ užfiksuota supernova „SN 1994D“. Šį kadrą astrofizikas įvardijo kaip „vadovėlinį Ia tipo supernovos kadrą“.
