Jungtinės Karalystės mokslininkai aptiko medžiagą, vadinamą mijabeacinu, kuri gali padėti gydyti vėžį. Mokslininkai ypač daug dėmesio skiria šios medžiagos veiksmingumui prieš neuroblastomą - itin sunkiai pagydomą nervinių audinių vėžį. Mijabeacinas, kaip rodo laboratoriniai tyrimai, galėtų efektyviai kovoti su krūties, gerklės, kiaušidžių ir kitų tipų vėžiais.
Kaip jau supratote, mijabeacinas, kaip ir salicinas (aspirino, dar vadinamo acetilsalicilo rūgštimi, pirmtakas), buvo aptiktas gluosnio lapuose. Šie medžiai yra labai paplitę. Gerosios gluosnių lapų ir žievės medicininės savybės žinomos nuo seniausių laikų - jas Senovės Graikijoje aprašė pats Hipokratas. Svarbiausia - jie yra auginami ir pramoniniu būdu kaip žaliasis biokuras, todėl apie gamtos aukojimą mokslo vardan net nėra prasmės kalbėti. Juolab, kad jei mijabeacinas būtų naudojamas vaistams gaminti, tai ta medžiaga būtų susintetinta.
Neuroblastoma yra ypatingai sunkiai gydymui pasiduodanti vėžio rūšis. Daugiau nei pusė pacientų neišgyvena nė penkerių metų po diagnozės. Nors bandomi įvairūs vaistai, kol kas patikimo gydymo nėra. Mokslininkai tikisi, kad mijabeacinas vėžį paveiktų kitaip - kai kiti vaistai vis didesniais kūjais nesėkmingai tranko priekines duris, mijabeacinas pabandytų patekti pro galines. Galbūt tai ne tik leistų efektyviau gydyti vėžį, bet ir padėtų išvengti stipraus šalutinio poveikio.
Na, bent jau tai rodo laboratorijose atlikti tyrimai. Mokslininkai išbandė mijabeaciną su keturiomis neuroblastomos ląstelių kultūromis ir ši medžiaga iš tikrųjų pademonstravo neblogą potencialą kovojant su šia vėžio forma. Tačiau tolimesni tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis nebūtinai leis atkartoti šiuos rezultatus, todėl mokslininkai neskuba džiaugtis.
Dabar mokslininkai pasistengs surinkti didesnį mijabeacino kiekį. Jiems reikia pagerinti šios medžiagos gamybos procesus, kad būtų galima vykdyti platesnio masto tyrimus.