Į Lietuvos miestų gatves pirmiausia išriedės du specialūs „Street View“ automobiliai, kurie ketvirtadienį buvo pristatyti žurnalistams Vilniuje. Vėliau, neatmetama, gali atvykti ir pastiprinimas.
„Džiaugiuosi, kad mes galime pradėti „Street View“ projektą Lietuvoje. Esame sulaukę didelio visuomenės susidomėjimo, prašymų pradėti projektą šioje šalyje. Nuo rytdienos pradėsime važinėti, tai užtruks kelis mėnesius, dar keletą mėnesių užtruks, kol vaizdus publikuosime“, – sakė „Street View“ produkto vadovas Europoje Ulfas Spitzeris.
Pirmiausia numatoma fotografuoti Vilniaus gatves, vėliau automobiliai pajudės į kitus miestus. Specialiame šio projekto puslapyje skelbiama, kad numatoma užfiksuoti ne tik šalies didmiesčius, bet ir rajonų centrus. Visą sąrašą galite rasti čia.
Teisiniai niuansai
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) anksčiau buvo pareiškusi, kad „Google“ neturi teisės fotografuoti šalies gatvių, nes nėra įtraukta į Asmens duomenų valdytojų valstybės registrą. Tam, kad būtų jame užregistruota, kompanija turėtų įsteigti filialą ar atstovybę Lietuvoje. Tačiau po derybų pavyko rasti kitą išeitį – tiesioginę atsakomybę už projektą perleisti Europos Sąjungoje įsteigtai bendrovei „Google Ireland“.
Pasak U.Spitzerio, Lietuvoje teisinis procesas nebuvo sudėtingesnis, nei kitose šalyse: „Kai kurie dalykai užtrunka, reikia išsiaiškinti tam tikras detales, bet mums tai yra normalus procesas.“
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė, kad žmonės gali būti ramūs dėl savo asmens duomenų. Vaizdai bus fiksuojami tik viešose vietose, o visi žmonių veidai ir automobilių numeriai bus suliejami specialiai tam taikoma technologija. Internete bus skelbiamos tik nuasmenintos nuotraukos.
Jei vis dėlto žmonės „Street View“ pamatys savo privačią nuosavybę ar save ir pageidaus, kad šie vaizdai būtų užtušuoti, dėl to bus galima kreiptis tiesiogiai į „Google“ arba į VDAI.
„Jei kam nors iškiltų abejonių dėl jų teisių, kokių nors niuansų, jie turi kur kreiptis ir gali kreiptis. Mes užtikrinsime, kad paslauga būtų patogi, prieinama, kad galėtume parodyti savo gražią šalį, o kartu, jei kyla kokių nors problemų dėl duomenų apsaugos, kad jos būtų sklandžiai išspręstos“, – sakė R.Šimašius.
Skeptikai nauda abejoja
Automobilių pristatyme apsilankęs tinklaraštininkas, teisininkas Liutauras Ulevičius teigė, kad „Google“ atstovai patvirtino jo dvejones ir įtarimus – duomenys bus saugomi ir apdorojami ne Lietuvoje, taigi mūsų šalies piliečiai kontroliuoti proceso neturės galimybių.
„Kompanija įsteigta Europos Sąjungoje, bet klausimas, kiek ta paslauga atitinka direktyvą, nebuvo nagrinėtas teismuose. Nei Europos Sąjungos, nei Europos žmogaus teisių teismas nenagrinėjo šito klausimo. Jei tiksliai, lietuviškas vertimas yra, kad turi būti gautas nedviprasmiškas asmens sutikimas rinkti asmens duomenis ir juos apdoroti. Tarkime, aš asmeniškai jokio sutikimo „Google“ nedaviau, kad mano privačią namų erdvę kas nors fotografuotų ir automatiškai viešai skelbtų“, – sakė jis.
Automatiniam duomenų rinkimui ir apdorojimui keliami griežtesni reikalavimai. Be to, svarbu atskirti viešąsias erdves nuo privačių, gyvenamųjų teritorijų.
„Aš esu labai entuziastingas ir palaikau šią paslaugą viešose erdvėse – Rotušės aikštėje, miestų centruose ir t.t. Bet kur yra privati erdvė, aš manau, yra žymiai daugiau neigiamų pasekmių, nei naudos, – sakė L.Ulevičius. – Lietuvos atveju didžiausią grėsmę aš matyčiau, kad jei dabar visi tie grafiniai duomenys apie privačias erdves atsiras internete, potencialiems nusikaltėliams tai bus neįkainojamas turtas – jiems nebereikės slankioti po gatvę, jie galės valandų valandas tyrinėtis vieno ar kito namo aplinką, nagrinėti, kur čia kokias kopėčias pasistačius ar kokį langą išdaužus ir puikiai tą galės paskui realizuoti. Tai man tikrai nepriimtina.“
Anksčiau L.Ulevičius buvo pareiškęs, kad jei atras pakankamai pritarėjų, gali kreiptis į teismą ir teisinėmis priemonėmis stabdys „Google“ veiksmus. Dabar jis užsimena abejojantis, ar imsis tokių veiksmų, kadangi tai atimtų pernelyg daug laiko.
