Duomenų ištrynimas bus taikomas ir už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų.
Susitarimu siekiama išspręsti dar 2020 m. JAV iškeltą grupinį ieškinį, jame buvo reikalaujama 5 mlrd. JAV dolerių žalos atlyginimo.
Nors „Google“ ir ginčijo ieškinį, ji palaiko dabartinį susitarimą. Reaguodama į ieškinį, kompanija jau padarė pakeitimų, skelbia BBC.
Sausio mėnesį, netrukus po to, kai abi ieškinio šalys paskelbė apie planus susitarti, bendrovė atnaujino savo vartotojams atskleidžiamą informaciją - taip siekta aiškiau parodyti, jog "Google" vis dar stebi naudotojų duomenis, net jei naudotojai pasirenka privačią paiešką arba naudoja inkognito nustatymą.
Šis režimas suteikia šiek tiek daugiau privatumo, nes naršymo veikla neišsaugoma naudojamame kompiuteryje.
Tą patį mėnesį įmonė pranešė, kad pradeda bandyti funkciją, kuri automatiškai blokuotų trečiųjų šalių slapukus, padedančius sekti naudotojų veiklą, visiems „Google Chrome“ naudotojams.
Pirmadienį „Google“ sutiko ištrinti „šimtus milijardų“ surinktų privačių naršymo duomenų įrašų, sakoma teismo dokumente.
„Džiaugiamės galėdami išspręsti šį ieškinį, kuris, kaip visada manėme, buvo nepagrįstas. Džiaugiamės galėdami ištrinti senus techninius duomenis, kurie niekada nebuvo susieti su asmeniu ir niekada nebuvo naudojami jokiam personalizavimui.“, – sakoma „Google“ atstovo spaudai Jorge Castaneda pareiškime, pažymint, kad bendrovė nemokės jokių kompensacijų.
Vartotojams kovoje atstovavęs advokatas Davidas Boiesas iš advokatų kontoros „Boies Schiller Flexner LLP“ pavadino susitarimą „istoriniu žingsniu reikalaujant iš dominuojančių technologijų bendrovių sąžiningumo ir atskaitomybės“.
Ieškinyje buvo teigiama, kad, nepaisant priešingų pasiūlymų, „Google“ sekė naudotojų veiklą net tada, kai jie „Google Chrome“ naršyklėje nustatė „inkognito“ režimą, o kitose naršyklėse – „privatų režimą“, rašo BBC.
Per teisinę kovą buvo atskleisti dokumentai, kuriuose „Google“ darbuotojai „Incognito“ režimą apibūdino kaip „faktiškai melą“ ir „painią netvarką“, teigiama pirmadienį teismui pateiktame dokumente.
Praėjusiais metais teisėja Yvonne Rogers atmetė „Google“ prašymą nutraukti bylą, sakydama, kad negali pritarti teiginiui, jog naudotojai patys sutiko leisti „Google“ rinkti informaciją apie jų naršymo veiklą.
