Jis iškėlė vakuuminiame vamzdyje lekiančios keleivinės kapsulės „Hyperloop“ idėją, jis įsteigė tunelių gręžimo įmonę, kurios tikslas yra paspartinti keliones ypatingai skubantiems. Bet paskutinė jo idėja – nugabenti žmones į bet kurį pasaulio miestą greičiau nei per valandą – yra gerokai fantastiškesnė už visas ankstesnes.
Tai, kad dabartiniai žmonių transportavimo metodai E.Musko netenkina, yra ganėtinai natūralu. Juk daugiau nei šimtmetį mes tarsi užstrigę, priversti naudotis šimtmečių senumo transportavimo metodais – keliais, geležinkeliais, vandeniu, oru. Argi ne laikas sugalvoti ką nors revoliucingo? O revoliucinės idėjos yra, galima sakyti, E.Musko arkliukas. Ir nors tradicinio transporto įmonės galbūt suinteresuotos kritikuoti E.Musko idėjas dėl konkurencijos baimės, šįkart, panašu, garsusis verslininkas bus perspjovęs pats save ir iškėlęs per daug drąsią idėją, kuri sunkiai suderinama su žmogaus gyvybe.
Pats E.Muskas, pasakodamas apie žmonių kosminio transportavimo po visą pasaulį planą, per daug detalių nepateikė – iš esmės žinoma tiek, kad verslininkas siūlo naudoti dar tik projektuojamą „SpaceX“ mega-raketą BFR (angl. Big F**king Rocket) iškelti į Žemės orbitą dar tik projektuojamą keleivinę kapsulę. Orbitoje raketa atsiskirtų nuo kapsulės ir grįžtu į kurį nors į „SpaceX“ kosmodromų ruoštis kitam skrydžiui, o kapsulė gabentų keleivius iki pakilimo-nusileidimo aikštelės ties kuriuo nors iš didžiųjų pasaulio miestų. Anot E.Musko, teorinė raketa ir teorinė kapsulė turėtų būti pradėtos konstruoti per ateinančius 6-9 mėnesius, rašo „The Verge“.
Bet „SpaceX“ ir „Tesla“ vadovas nieko nepasakojo apie milžiniškas grėsmes, su kuriomis susidurtų keleiviai, norintys kuo skubiau iš Paryžiaus nuskristi į Niujorką ar Šanchajų. Taip, tiesa, kad daugiau nei metus jokių „Falcon 9“ raketų nelaimių nebuvo. Tačiau iki tol jų tikrai netrūko. Ir nors „SpaceX“ sąskaitoje nesėkmingų startų yra mažiau nei sėkmingų, kol kas sėkmės ir nesėkmės santykis yra labai tolimas tokiam, kuris būtų priimtinas komercinio keleivių gabenimo požiūriu. Kad žmonės nebijotų kelti koją į „SpaceX“ raketas, reikia neįtikėtinai smarkiai padidinti keleivių saugumą.
Kosminio skrydžio stresas – net jeigu kelionė yra labai trumpa – taip pat turėtų būti deramai įvertintas. Ar žmonės tikrai norės, kad jų kūnai patirtų tokius išbandymus vien tam, kad sutaupytų kelias valandas? Vertinant grynai fizikiniu požiūriu E.Musko pasiūlymas tikrai yra įmanomas. Jau egzistuoja tarpkontinentinių balistinių raketų, kurios, pakilusios į kosmosą, kovinę galvutę į bet kurią planetos vietą gali nugabenti per maždaug pusvalandį, tad kodėl gi neturėtų būti įmanoma taip gabenti žmones?
„Tokia pačia orbita žmonių gabenti negalima. Visų pirma, akceleracija ir G perkrovos pakilimo ir nusileidimo metu žmonėms būtų mirtinos. Priešais save neturiu tikslių skaičių, bet jie yra gerokai didesni, nei G perkrovos, kurias šiandien pakilimo ar nusileidimo metu patiria astronautai, o tai tikrai nėra menka problema“, – sakė organizacijos „Secure World Foundation“ programų planavimo direktorius Brianas Weedenas.
Kitas balistinės trajektorijos trūkumas – apsaugos nuo kosminės radiacijos trūkumas orbitos vakuume. Žinoma, būtina paminėti, kad Tarptautinėje kosminėje stotyje nuolat gyvena žmonės, kurie dėl Žemės magnetinio lauko yra ganėtinai patikimai nuo šios radiacijos apsaugoti, tačiau ši apsauga nėra absoliuti – žmonės net skrydžių lėktuvais metu patiria gerokai intensyvesnę kosminę spinduliuotę, nei būdami ant žemės. O tokios grėsmės mūsų kūnams ignoravimas, anot „The Verge“, „yra klasikinis Muskas“.
Dar viena milžiniška kliūtis yra kaina. Pats E.Muskas tikino, kad skrydžiai tokiomis raketomis būtų tokie pat pigūs, taip ir komerciniai keleiviniai skrydžiai. Tačiau kad kainos kristų iki tiek, kelionių mastai turės pasiekti neįsivaizduojamą lygį. Neseniai JAV Karinių oro pajėgų atlikto tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad daugkartinio naudojimo raketos yra tinkamos maždaug 100 skrydžių, o komerciniai lėktuvai gali atlikti ir 10 000 skrydžių. Tad E.Musko pristatytos kelionės raketa „tikriausiai bus 10 kartų brangesnės kiekvienam keleiviui“, – sakė bendrovės „NexGen Space LLC“ prezidentas Charlesas Milleris. „Jis gal ir gali pasiekti 1 iš 10 000 raketų praradimo lygį, bet tai nė iš tolo neprilygs oro linijų bendrovių 3 iš 10 000 000 santykio“, – sakė C.Milleris.
Ir jeigu mintis apie 30 minučių trunkantį ir 10 000 eurų kainuojantį skrydį iš Niujorko į Šanchajų atrodo keistai priimtina, E.Muskui tai nepadės visuomenei įskiepyti suvokimo, kad tokios kelionės yra prieinamos kiekvienam. Iš tikrųjų eilinį kartą atsidursime jau matytoje situacijoje: Silicio slėnis pristatys revoliucinę idėją, kuri teiks naudą tik turtingiems verslininkams, pramonininkams, bet niekam daugiau.
Ši E.Musko idėja nėra visiškai nauja ir ji neatsirado iš niekur. Kosmoso ekspertai, inžinieriai ir vyriausybiniai grėsmių vertintojai jau gana seniai – dešimtmečius – svarsto apie komercinių kosmoso skrydžių galimybę, tačiau ši idėja gerokai nusilpo po to, kai 2003 m. buvo nurašytas paskutinis viršgarsinis lėktuvas „Concorde“. 2008 metais Tarptautinis kosmoso universitetas Strasbūre (Prancūzija) publikavo ataskaitą, kurioje aprašė savo kosminių skrydžių iš vieno planetos taško į kitą, vertinimą. Po dvejų metų JAV Susisiekimo departamentas pateikė analogišką savo vertinimą. Abu dokumentai aprašė milžiniškus technologinius, finansinius ir teisinius iššūkius, kuriuos turėtų įveikti tarptautinių komercinių kosminių kelionių tinklų kūrėjai.
Viena iš labiausiai stulbinančių išvadų, pateiktų Susisiekimo departamento ataskaitoje, yra galimas tokių futuristinių kelionių poveikis pilotams. „Pilotams tektų užsiimti įvairiomis veiklomis – nuo tiesioginio skrydžių valdymo ir priežiūros iki situacijų vertinimo ir planavimo. Kur kas platesnis instrumentų ir situacijų spektras iš pilotų gali pareikalauti staigia persijungti prie kitokios veiklos naudojant skirtingus instrumentus“, – teigė ataskaitos autorė, logistikos ir krizių valdymo ekspertė, profesionali astronautikos inžinierė Ruth A. MacFarlane Hunter.
Anot jos, tokia įrankių įvairovė ir atsakomybė į kosmosą iškelti bei ant Žemės nuleisti tarpplanetinę raketą, pilną vyrų, moterų ir vaikų gali tapti sunkiai pakeliamu krūviu normaliems pilotams. Inžinierės teigimu, dėl tokio spaudimo pilotams gali prasidėti visiškas nervinis pakrikimas.
„Tokioje aplinkoje pilotas gali sutrikti nuo kognityvinio krūvio pertekliaus. Suborbitinėje transporto priemonėje, kuri taip pat turi veikti normalioje oro erdvėje, toks kintančių reikalavimų spektras gali būti kur kas sunkesnis, nei bet kokia iki šiol matyta situacija“, – komentavo R.MacFarlane Hunter.
Taip, įkvėpti visuomenę didiems darbams reikalingi vizionieriai. Tačiau E.Muskas labiau krypsta į fatalizmo pusę. „Pasaulyje yra daug problemų. Ir jeigu nebus mus įkvepiančių dalykų, tai kokia gi gyvenimo prasmė?“ – „SpaceX“ surengtų „Hyperloop“ varžybų pabaigoje sakė verslininkas.
