Visgi Sydney nenusileido ir toliau norėjo įrodyti, kad tai nėra tiesa. Kai žurnalistas Roose bandydavo jų pokalbį pakreipti kita linkme ir kalbėti kitomis temomis, Sydney vis primindavo jam apie savo jausmus.
Visa ši istorija būtų mažai kuo išskirtinė, jeigu ne vienas esminis elementas – Sydney yra Microsoft Bing pokalbių robotas. Naujausioje versijoje, kuri yra prieinama tik nedidelei testuotojų grupei, buvo pritaikyta pažangi dirbtinio intelekto technologija iš „Chat GPT“ gamintojo. Ją išbandęs žurnalistas Roose, per kelias valandas sulaukė ne tik meilės prisipažinimų, bet išgirdo ir tai, kad Sydney norėtų būti žmogumi. Jis taip pat sužinojo, kad Sydney svajoja užprogramuoti kompiuterius skleisti melą ir netgi sukurti mirtiną virusą.
Revoliucija jau čia
Praėjusių metų pabaigoje pristatytas pokalbių robotas „Chat GPT“ jau įrodė savo sugebėjimus ne tik pritraukdamas milijonus vartotojų, bet ir universitetuose neblogais balais išlaikydamas egzaminus. Nors pokalbių robotai egzistuoja jau seniai, „Chat GPT“ yra išskirtinis tuo, kad jis itin gerai ištreniruotas ir savyje laiko beveik 600 gigabaitų tekstinių duomenų, o tai prilygsta maždaug 600 milijonams knygų. Negana to, jis taip pat mokosi kiekvieną dieną iš juo besinaudojančių vartotojų.
Itin spartus progresas dirbtinio intelekto srityje ne tik skatina susidomėjimą, bet taip pat verčia pagalvoti, kokios rizikos gali atsirasti. Sydney pavyzdys demonstruoja, kad jos kyla ne tik kalbant apie darbuotojų profesijų reikalingumą, reikalingų įgūdžių pokyčius, bet net ir santykių patarimus.
Kad šie ir panašūs klausimai kelia seniai regėtas baimes ir nerimą įrodo ir praėjusį mėnesį „The Future of Life“, ne pelno siekiančios institucijos, išplatintas atviras laiškas, kuriame prašoma padaryti bent šešių mėnesių pauzę kuriant ar tobulinant „Chat GPT“ galimybes. Šį laišką pasirašė tūkstančiai žmonių, įskaitant ir Eloną Muską. Visgi, tai daugiau primena bandymą išvengti to, kas neišvengiama – revoliucijos mūsų santykyje su kompiuteriais, kuri jau prasidėjo.
Dirbtinio intelekto galimybės ir rizikos
Skaitmeninių pašnekovų galimybės nustebino net ir pačius jų kūrėjus – dabar šie modeliai gali ne tik programuoti, spręsti kryžiažodžius, kurti paveikslėlius, bet taip pat ir sugeneruoti reikalingų pirkinių sąrašus ar padėti nustatyti ligą pagal esamus simptomus.
Milijonai vartotojų, pasitelkę pokalbių robotus, ieško atsakymų kebliose santykių, profesinėse ar net kasdienėse situacijose. Ir tai, žinoma, yra tik maža dalis to, ką jie geba. O jų kūrėjai teigia, kad dirbtinis intelektas prisidės ir prie didžiųjų iššūkių sprendimo – pavyzdžiui, kuriant naujus vaistus, ar bandant paspartinti kovą su klimato kaita. Taigi, tai keičia ne tik mūsų supratimą apie dirbtinį intelektą, bet net ir patį santykį su kompiuteriais.
Visgi, kaip prisipažino ir Sydney, dirbtinis intelektas gali skleisti melą, sukurti nebūtus dalykus bei dalinti netinkamus patarimus, kurie gali privesti prie dar blogesnių situacijų.
Pavyzdžiui, ieškant patarimo dėl sveikatos sutrikimo, netinkama išvada gali lemti daug rimtesnes pasekmes. Negana to, tikėtina, kad dirbtinis intelektas vis dažniau bus pasitelkiamas sukčių iš gyventojų norint išvilioti pinigus, įsukti sudėtingas neteisėtas schemas, kurias taps vis sunkiau atsekti. Galiausiai, pats faktas, kad dirbtinio intelekto galimybės jau dabar pranoksta pačių kūrėjų supratimą, kai kuriems gyventojams piešia ir katastrofinį mokslinės fantastikos scenarijų, kai mašina galiausiai pergudrauja ir patį kūrėją.
Praeities pamokos ir patarimai
Dėl itin didelio susidomėjimo, naujų ir augančių investicijų, sparčiai tobulėjančios technologijos, pagrįstų ir nelabai pagrįstų baimių, kol kas pakankamai sunku teisingai pasverti dirbtinio intelekto revoliucijos rizikas ir galimybes. Visgi, žvelgdami į praeitį, ypatingai į jau praėjusias revoliucijas, galime bandyti ieškoti atsakymų į svarbiausius šiandienos klausimus.
Pirmiausia, darbuotojams nuolatos tenka persikvalifikuoti ar įvaldyti tas naująsias, greitai besikeičiančias technologijas, kurios tampa ne tik darbo jėgos papildymu, bet, dažnu atveju, ir konkurentu. Visgi, tie gyventojai, kurie išmoksta greičiau technologijas įvaldyti, laimi daugiausiai. Tuo metu kovojantys prieš technologijas, revoliucijos bangos vis tiek negali sustabdyti. Čia galime prisiminti ir XIX amžiaus pradžioje susiformavusį luditų judėjimą – kai išsigandę, jog mašinos atims jų darbus, gyventojai degino ir kitaip naikino įvairius to meto agregatus ir mašinas.
Visų antra, duomenys ir istorija rodo, kad naujausios technologijos sukuria daugiau darbo vietų nei atima. Reikia vis daugiau darbuotojų, kurie galėtų prižiūrėti, programuoti ir suprasti naująsias technologijas, tad darbo vietų praradimai ir šiuo atveju bus kompensuojami kitomis ateities profesijomis. Pavyzdžiui, tikriausiai naujausia ir sparčiausiai atsiradusi specialybė dabar yra vadinamieji „Prompt engineer“. Šių specialistų funkcija yra tiksliai ir greitai suformuluoti klausimus pokalbių robotams ir gauti geriausią įmanomą atsakymą.
Naujas etapas
Į šią naują revoliuciją turime žiūrėti kaip į dar vieną galimybę ir neišvengiamą etapą. Visgi, Sydney pavyzdys rodo, kad turime nepamiršti ir kylančių rizikų – panašu, kad kol kas daugiausia jų gali kilti kai dirbtinis intelektas atsidurs netinkamose rankose su netinkamais ketinimais. Tad šiuo atveju mums mokytis reikia ne tik suprasti dirbtinio intelekto galimybes, bet taip pat ir toliau išlikti itin budriems sukčių akivaizdoje.
