Leduotasis Saturno palydovas purškia vandens garus į kosmosą. Mokslininkai manė, kad jie kyla iš gilaus popaviršinio vandenyno — bet naujos simuliacijos rodo, kad gali būti ne taip.
Vanduo gali rastis iš palydovo ledo skyde kišenių vandeningos pliurzos, praneša Amerikos geofizikų sąjunga.
„Gali būti, kad šiaudelis per ledo storymę okeano nesiekia. Gal pasiekiame tik tą keistą kišenę,“ sako planetologas Jacobas Buffo iš Dartmoutho koledžo.
Šis atradimas „gali būti perspėjimas,“ sako J.Buffo. Dėl poledinio vandenyno Enceladas yra viena iš geriausių vietų ieškoti gyvybės Saulės sistemoje. Būsimų misijų į Enceladą koncepcijos paremtos idėja, kad paėmus bandinius iš kosmosan trykštančių vandens garymių, būtų galima tiesiogiai patikrinti vandenyno turinį ir nereikėtų gręžtis per ledą. „Taip galėtų būti,” sutinka Buffo. Bet atliktos simuliacijos rodo, kad „bandinius renkant kosmose, jie gali būti iš ledo skydo vidurio, ir jų chemija gali būti kitokia, nei iš giliau esančio vandenyno.“
Enceladas planetologus vilioja nuo tada, kai NASA Cassini zondas 2005 m užfiksavo dramatiškas garymes, rašo „ScienceNews“. Tuomet tyrėjai spėliojo, kad Encelado purškiamos garymės gali susidaryti lediniame Encelado paviršiuje, kur drebėjimų sukelta trintis galėtų ištirpdyti ledą ir gryno vandens garų pavidalu pašalinti į kosmosą. Bet vėlesni Cassini duomenys daugumą mokslininkų įtikino, kad geizeriai tryktša iš skydo plyšių, siekiančių sūrią popaviršinę jūrą.
Vienas iš įtikimiausių įrodymų buvo tai, kad garymėse aptikta druskos, pažymėjo fizikas Colinas Meyeris iš Dartmoutho savo pranešime.
Pirminė drebėjimų sukeltų garymių idėja druskų paaiškinti negalėjo, ir vandeniui išgaravus į kosmosą, bet kokios lede ištirpusios druskos liktų ant paviršiaus, kaip kad išgaravus prakaitui, ant odos lieka sūrus sluoksnelis, dėsto jis.
Bet Žemės jūrų ledo fiziką tyręs C.Meyeris suprato, kad tirpsmo vandens kišenės ledo skyde druskos ir kiti komponentai gali koncentruotis. Jis su Buffo ir kolegomis pritaikė Žemės jūros ledo simuliacijas Encelade stebėtoms sąlygoms. Komanda išsiaiškino, kad Encelado skyde gali lengvai susidaryti ledo ižo kišenės, kurių turinys su visomis druskomis būtų išpurškiamas į kosmosą.
Tai nereiškia, kad Encelade nėra okeano, ramina C.Meyeris — jis praktiškai neabejotinai yra. Ir tai nereiškia, kad vandenynas netinkamas gyvybei, prideda J.Buffo.
Šių rezultatų reikšmė „yra didžiulė,“ ypač siūlomoms gyvybės paieškų misijoms į Enceladą, sako su šiuo darbu nesijusi planetologė Emily Martina iš Smithsonian nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus Vašingtone, D.C.
„Jei šios garymės nesiekia okeano, tai smarkiai keičia perspektyvą į tai, ką jos byloja apie Encelado vidų,” sako E.Martina. „O tai išties svarbu.“
