„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Harvardo mokslininkai sugriovė Mozarto efekto mitą – muzikos pamokos neturi teigiamo poveikio žmogaus intelektui

Iki šiol manyta, kad mokymasis groti muzikos instrumentais skatina žmonių kūrybiškumą, o grodami ar klausydamiesi muzikos žmonės taip pat lavina ir discipliną, išmoksta geriau sutelkti dėmesį. Harvardo mokslininkai sako, kad plačiai paplitusi nuomonė, jog muzikos mokymasis turi teigiamos įtakos žmogaus intelektui, tėra mitas, rašo "Harvardnews".
Fortepijonas
Fortepijonas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Tėvai jaunus vaikus siunčia į muzikos mokyklas ne tik norėdami, kad šie išmoktų groti. Didelė dalis tėvų mano, kad muzikos mokymasis pagerina ir vaikų pažintinius gebėjimus. Tačiau Harvardo universiteto doktoranto Samuelio Mehro tyrimas nustatė, kad ši nuomonė klaidinga.

Nors minėtame tyrime pateiktos išvados vėliau buvo paneigtos, nuomonė, kad muzika padeda didinti intelektą, plačiai paplito visuomenėje.

„Daugiau nei 80 proc. suaugusiųjų amerikiečių mano, kad muzika pagerina vaiko pažymius ir intelektą, – sako S.Mehras. – Tačiau iš tiesų yra labai mažai įrodymų, kad muzika padeda vystyti vaikų kognityvinius gebėjimus.“

Pirmą kartą nuomonę, kad muzika turi teigiamos įtakos vaikų pažintiniams gebėjimams, pagrindžiantis tyrimas buvo išspausdintas žurnale „Nature“. Jame teigta, kad vaikai, paklausę muzikos, tam tikras užduotis atliko geriau nei iki tol. Šis procesas dar vadintas Mozarto efektu.

Nors minėtame tyrime pateiktos išvados vėliau buvo paneigtos, nuomonė, kad muzika padeda didinti intelektą, plačiai paplito visuomenėje.

Vėliau buvo daryta daug tyrimų apie muzikos įtaką vaikų pažintiniams gebėjimams, tačiau S.Mehras nustatė, kad vos penkiuose iš jų naudotos atsitiktinės imtys – aukso standartas nustatant priežastinį poveikį vaiko vystymuisi.

Iš šių penkių tyrimų tik viename buvo kalbama apie teigiamą muzikos įtaką vaikų intelektui ir pagerėjimas buvo visiškai nereikšmingas – skelbta, kad vaikų intelekto koeficientas pasiklausius muzikos padidėjo 2,7 pocento.

Tam, kad nustatytų priežastinį poveikį tarp muzikos ir pažinimo, S.Mehras ir jo kolegos pasamdė 29 tėvus su 4 metų amžiaus vaikais iš Kembridžo apylinkių.

Po tradicinių žodynų bandymų vaikams ir muzikinių gabumų testų tėvams, visi jie buvo atsitiktine tvarka paskirstyti į dvi klases – muzikos klausymosi ir vizualinių menų.

Bandymų rezultatai parodė, kad muzikos užsiėmimai nepadarė jokios teigiamos įtakos vaikų pažintiniams gebėjimams.

Tyrimais gruodžio vienuoliktąją išspausdinti žurnale „PloS One".

Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Google+“ ir „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs