Jei tai skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, gali būti, kad taip ir yra.
Kol kas toks poveikis įrodytas tik laboratorijoje su žmogaus ląstelėmis – iki bandymų su gyvūnų modeliais dar toli, o iki bandymų su žmonėmis – dar toliau.
„Mes nustatėme šešis cheminių medžiagų kokteilius, kurie per mažiau nei savaitę, nepažeisdami ląstelių tapatumo, atkuria jaunatvišką viso genomo transkriptų profilį ir atstato transkriptominį amžių“, – žurnale „Aging“ rašo D.Sinclairas ir jo 17 tyrėjų komanda, – „Taigi, atjaunėjimas atstatant amžių gali būti pasiektas ne tik genetinėmis, bet ir cheminėmis priemonėmis.“
Tyrime buvo nagrinėjama, kaip ląstelės senstant praranda informaciją – konkrečiai epigenetinę informaciją.
Senstant mūsų ląstelės nuo neriboto potencialo, kai esame embrionai, pereina prie diferenciacijos tik į vieną konkretų ląstelių tipą, o galiausiai ir nustoja funkcionuoti.
2012 m. Shinya Yamanaka ir seras Johnas B.Gurdonas gavo Nobelio premiją už tai, kad įrodė, jog šį procesą iš tikrųjų galima pakeisti. Jie nustatė, kad įjungus vadinamuosius Yamanakos veiksnius (OCT4, SOX2 ir KLF4) žinduoliuose suaugusios ląstelės gali vėl tapti indukuotomis pluripotentinėmis kamieninėmis ląstelėmis, kurių potencialas neribotas.
Po kelerių metų tyrėjų grupė įrodė, kad net laikinai įjungus šiuos Yamanaka veiksnius graužikai tapo sveikesni.
Nuo tada prasidėjo lenktynės, kaip tą patį pritaikyti ir žmonėms nepaverčiant ląstelių vėžinėmis, kai ląstelėms suteikiama galimybė dalytis be galo.
D.Sinclerio laboratorija jau pasiekė daug žadančių pirmųjų rezultatų ir sugebėjo Yamankos faktorius panaudoti pelių ir beždžionių, kurių regos nervai pažeisti, regėjimui atkurti.
Tačiau visas šis darbas susijęs su genų terapija – Yamankos faktorių genų įvedimu naudojant virusą – kuri yra brangi, prieštaringai vertinama ir ne be komplikacijų.
Iššūkis – rasti būdą, kaip pasiekti tokių pačių rezultatų naudojant chemines medžiagas, kurias būtų galima paversti vaistais ar terapija, ir būtent tai, kaip teigia D.Sinclairas, jiems pavyko padaryti.
„Iki šiol geriausia, ką galėjome padaryti, buvo sulėtinti senėjimą. Nauji atradimai leidžia manyti, kad dabar galime jį sustabdyti“, – sako D.Sincleris.
Komanda sukūrė sistemą, kuri atskiria jaunas ląsteles nuo senstančių.
Užuot nagrinėję tik genetinius veiksnius, susijusius su senėjimu, jie taip pat realiuoju laiku ieškojo nukleocitoplazminių baltymų kompartmentalizacijos (NCC) rodiklių – pasirodo, senų ląstelių branduolių membranos yra nesandarios.
Taikydama šį atrankos metodą, komanda įrodė, kad naudodama šešis skirtingus cheminių medžiagų kokteilius gali pakeisti senstančių žmogaus ląstelių NCC greitį taip, kad jos vėl taptų panašios į jaunas ląsteles.
Ginčai dėl tyrimo iš tikrųjų kyla ne dėl paties tyrimo, o dėl teiginio, kad jie rado kažkokį senėjimą stabdantį eliksyrą, nors iš tikrųjų dar nebuvo išbandytas joks gyvūnų modelis.
Nors mokslininkai teigia, kad naujasis metodas, sukurtas ląstelėms tirti, yra perspektyvus, daryti skubotas išvadas dar per anksti.
Vis dėlto daugelis iš mūsų dabar gyvena ilgiau nei bet kada anksčiau, todėl mokslininkai visada ieškos būdų, kaip padėti mums ilgiau išlikti sveikiems, ir tai gali būti svarbus pirmas žingsnis.
