Harvardo mokslininkas tikina galįs pakeisti žmogaus sprendimus dar prieš juos priimant

Londone įvykusioje Didžiosios Britanijos neuromokslų asociacijos konferencijoje Gabrielis Kreimanas pristatė mokslinį darbą, kuriame jis teigia, galintis pakeisti žmogaus priimtą sprendimą dar prieš tai, kai pastarasis yra įsisąmoninamas, praneša newscientist.com.
Smegenys
Smegenys / Shutterstock nuotr.

Iš pirmo žvilgsnio, tai skamba neįtikėtinai, mat, atrodytų, vienintelis dalykas, kurį teoriškai įmanoma sužinoti iš žmogaus, priėmusio tam tikrą sprendimą, yra jo mintis imtis vieno ar kito veiksmo. Tačiau, pasirodo, sprendimo užuomazgą įmanoma nustatyti dar prieš sąmonėje gimstant minčiai apie tai.

Harvardo profesorius G.Kreimanas, besispecializuojantis neurologijos, biofizikos ir oftalmologijos (akių ligų mokslo) srityse 2011 m. atliko 12 epilepsija sergančių žmonių neuronų aktyvumo matavimus. Visi tiriamieji savo smegenyse turėjo implantuotus elektrodus, kurie buvo naudojami siekiant išsiaiškinti asmenis ištinkančių priepuolių šaltinį. Visi savanoriai dalyvavo vadinamame „Libet“ eksperimente, kuriame turėjo paspausti mygtuką, kada tik to užsinorėjo, ir prisiminti, kur tuo metu buvo minutinė laikrodžio rodyklė.

G.Kreimanas nustatė, kad elektrinis neuronų aktyvumas papildančiojoje motorinėje smegenų srityje bei priekinėje juostinėje smegenų žievėje, atsakingoje už dėmesį ir motyvaciją, pasirodydavo 5 sekundėmis ankščiau nei tiriamasis įsisąmonindavo sprendimą paspausti mygtuką. Šis atradimas patvirtino kito mokslininko Johno-Dylano Hayenso funkciniu magnetiniu rezonansu atliktus tyrimus, kurie padidėjusi neuronų aktyvumą 10 sekundžių prieš sprendimo įsisąmoninimą užfiksavo priekinėje smegenų žievėje. 

Tiek vienu, tiek kitu atveju mokslininkai sužinodavo, kad žmogus nori atlikti veiksmą dar prieš tai, kai jis pats suvokdavo, kad to nori. 

G.Kreimanas konferencijoje susirinkusiems kolegoms teigė šiuo metu atliekantis tyrimus, kurių metu naudojama kompiuterine įranga ne tik stengiasi nuspėti žmonių priimamus sprendimus, bet ir juos pakeisti ir tai padaryti paprastu būdu – eksperimente dalyvaujančių tiriamųjų matomame ekrane parodyti žodį „stop“ dar prieš tai, kai jie suvokia, kad nori spausti mygtuką.

Kol kas nėra jokių šio tyrimo rezultatų, tačiau mokslininkas kelia prielaidą, kad įmanoma aptikti „tašką“, kurį pasiekus nebeįmanoma nustatyti ar žmogus priėmė tam tikrą sprendimą, ar ne. G.Kreimanas pažymi, kad kol kas visi eksperimente dalyvaujantys asmenys sako: „tai buvo keista, jūs skaitote mano mintis“.

Kai kas gali pagalvoti, kad tokie tyrimai vykdomi siekiant sukurti minčių valdymo technologiją, tačiau tai neįmanoma ne tik dėl to, kad nėra iki galo aišku, ar motorinėje smegenų srityje atsiranda ne tik judėjimo, bet ir abstraktesni, tarkime, skaičiavimo sprendimai. Piktų kėslų turintis mokslininkas numatyti jūsų sprendimų negalės vien dėl to, kad smegenyse neturite implantuotų elektrodų. 

„Mes nebandome valdyti minčių. Mes bandome išsiaiškinti valingų veiksmų mechanizmus, – teigia G.Kreimanas. – Tai galėtų padėti Parkinsono liga sergantiems žmonėms, kurie praranda galimybę valingai atlikti judėjimo veiksmus.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis