Pademonstruoto prototipo gamybai mokslininkai panaudojo medžiagą, kuri pasižymi joniniu laidumu. Taigi garsiakalbį ištempus varža nepadidėja ir nepakinta jo susitraukimo dažnis, kai paduodama įtampa. Be to, ši medžiaga gali labai greitai perduoti krūvį, todėl garsiakalbis gali veikti nuo 20 Hz iki 20 kHz dažnių diapazone.
Mokslininkų teigimu, šis projektas turi nemažas perspektyvas: pavyzdžiui, ateityje gali būti sukurtas televizorius, kurio akustinė sistema yra priešais ekraną.
Harvardo mokslininkai yra linkę savo darbus tęsti ir neapsiriboti gana siauru panaudojimo būdu.
Teigiama, kad garsiakalbis tapo „šalutine“ vieno iš tyrimų atšaka, kadangi nuo pat pradžių buvo siekiama sukurti dirbtinius raumenis. Visos naudotos medžiagos yra biologiškai suderinamos ir nesukelia vadinamojo atmetimo proceso.
Mokslininkai planuoja sukurti implantą, kuris pakeistų pažeistus raumens audinius, o galbūt net sustiprintų esamus, o tai būtų ypač naudinga pagyvenusiems bei atsistatantiems po sunkių traumų žmonėms.