Žmonija žlugo, tegyvuoja... na, tegyvuoja mažos genčių bendruomenės, gyvenančios atokiai nuo praamžių paliktų griuvėsių. Vienas iš tokių neo-barbarų yra Rostas, ištremtas iš Nora genties ir auginantis pamestinukę Aloy. Kadangi ši nori sužinoti, kas buvo jos mama, Aloy treniruojasi kasmetiniams bandymams, kuriuos laimėjęs ambicingas jaunuolis ne tik priimamas į gentį, bet ir gali paprašyti vieno bet kokio dalyko.
Ai, na ir jie dar gyvena Žemėje, kuriuos laukus ir klonius valdo ne šernai ir meškos, o kibernetiniai dinozaurai, bioniniai arkliai, robo-briedžiai ir kitokia fauna, kurią tyrinėjant „Langas į gamtą“ pavirstų į „NKTV“.
Taip savo analogijomis sutrikdę kiekvieną jaunesnį nei 30-ies metų skaitytoją galime rašyti, kad „Horizon: Zero Dawn“ yra trečio asmens (vadinas, kamera kabo per petį) medžioklės ir kovos žaidimas. Rostas išmokė Aloy (nuo tokių vardų anglistai tik varto akis ir aimanuoja – atsirado, matai, Rūdžius ir Lydinaitė) medžioti mustangkoinus ir iVištas su ietimi ir lanku, tad tais įrankiais teks pasikliauti ir tau. Ką padarysi, visgi laukinis žmogus esi, ir parako iš naujo išrasti niekas per daug neskuba.
Ir nors man niekad neteko žaisti „Monster Hunter“, kompiuterinių žaidimų apžvalgų skilties 15min man suteikta galia skelbiu, kad „Horizon“ yra kaip tik „Monster Hunter“, bet skirtas tiems, kurie mano, kad „Boston Dynamics“ robotus spardo per mažai. Nes nors žaidime teks pribaigti ir vieną kitą šerną (sveikatos eliksyrai ir amunicijos krepšiai nėra veganiški), ir žmogų (ir ateityje žmogus žmogui – skaitmeninis vilkas), visa žaismo esmė yra „Laukinių sunkvežimių medžioklėje“.
Kitaip tariant, dar jokiame žaidime nebūsi taip atsakingai ruošęsis pribaigti robotą.
Įvairaus plauko kibernetinės bestijos, nuo ilgų dvikojų Watchers iki „o jei tiranozauras būtų turėjęs minosvaizdžius, kulkosvaidžius ir dar lazerius“ Thunderjaw maišysis po kojomis tiek keliaujant po pasaulį, tiek ir misijų metu. Be to, kadangi esat rimti, ne pramoginiai medžiokliai, tai žinot, kad kiekvienas robotas yra pilnas komponentų, kuriuos arba parduoti gali, arba išnaudoti gaminant naujus netikrosios gamtos galabijimo įnagius.
Ir bežaidžiant „Horizon“ man vis per naują tenką išmokti, kad medžioklė – ne tik ieties ir lanko valda. Aloy gali tampytis su savimi krūvą kitų įrankių, kurie padės išlyginti mūšio lauką – o jei perkandi žaidimą, tai pirmiausia paruošti tą kovos lauką, em, kovai. Taip, tavo rankose bus keli lankų tipai, šaudantys tiek paprastas strėles, tiek liepsnojančias, kibirkščiuojančias, ar šaldančias. Tačiau žmogus vien strėlėmis sotus nebūsi, tad turi padargų skirtų užminuoti medžioklės lauką.
Ir rimtai: Aloy ne tik gali padėti spąstus ten, kur pati stovi, bet ir naudoti laidynę tam, kad nutiestų sprogstančias virveles. Dar viena laidynė yra skirta vien tik tam, kad šaudytum bombas – vėlgi, sprogstančias, šaldančias, kretančias elektra, ir panašiai. Yra net virv-baletas, kuris leidžia monstrus pririšti vietoje – tam, kad galėtum pabėgt, paspęst daugiau žabangų, ar pataikyt į silpnąją vietą. Jei žinai į kokią kebeknę velsies, tai gali jau pradžioje susidėti reikalingus ginklus (vienu metu gali lengvai pasiekti tik 4) ir aprangą, ir prispęsti tiek spąstų, kad tiek vieniši robotai, tiek jų bandos pačios save išsiskerstų.
Nes matai pusė Aloy talento slypi „Focus“, praturtintos realybės priedėlyje, kuris leidžia jai skenuoti aplinką – ir robozaurus. „Focus“ parodo (ir laikinai pažymi) kurios priešų kūno dalys yra linkę keliauti savo keliais jei gauna pakankamai strėlių motyvacijos.
Ir dideliam visų į drakono uodegą pusvalandį šaudžiusių „Dark Souls“ fanų džiaugsmui, metalinių bestijų anatomijos bjaurojimas „Horizon: Zero Dawn“ nėra tik „šūviai į galvą“. Nukirtus įdomesnius robotų komponentus, tu gali iš jų atimti specialias atakas (sunku svaidyti kulkas be kulkosvaidžio), sukelti sprogimus ir panašiai.
Pagalvokime apie „Blaze“ („Liepsnų?“) kanistrus. Jie dažnai randami ant mažesnių žvėriobotų, bet pasitaiko ir dideliuose, ugnim besisvaidančiuose monstruose. Jei kanistrą tiesiog nuskelsi, galėsi jį pasiimti ir panaudoti gaminant ugninę amuniciją. Bet jei į kanistrą įsegsi liepsnojančią strėlę, greitai įgausi motyvacijos trauktis toliau nuo priešo, nes kanistras sprogs, ir sprogs smarkiai. Tokiu atveju net ir ugniai atsparus robotas užsiliepsnos.
Didžiausias džiaugsmas yra taip terorizuoti mecha-elnių bandas, nes tokiu būdu su dviem strėlėm gali išskersti visą kaimenę.
Kaip jau turbūt supratote, komponentų pašalinimas neretai leidžia juos susirinkti kaip resursus. Jis taip pat gali nukirsti ir nemažą sveikatos stulpelio dalį. O išskirtiniai atvejais Aloy gali pagriebti šviežiai nuo monstro nukirstą ginklą ir pati jį panaudoti. Iš kur technobarbarė žino kurį ten laidą truktelt, kad šaudytų, pasakotojas nutyli.
O nudobus komponentai naudojami amunicijos atsargoms atstatyti ar išmainyti į „Shards“ su pirkliais (beje, pinigus atstojantys metalo gabalėliai naudojami ir paprastų strėlių gamybai – beveik kaip „Metro“). Be to, ginklai ir aprėdai dažnai kainuoja ne tik pinigus, bet ir kiberžvėrių dalis.
Kas man „Horizon: Zero Dawn“ medžioklėse labiausiai nepatinka? Turbūt garderobo valdymas. Aloy su savim gali tampytis keletą aprėdų rinkinių, kuriuos turėtum keisti pagal tai, kokios kovos tikiesi. Jei žvėris svaidosi liepsnom, griebi liepsnai atsparų rūbą. Jei stengiasi tave metaliniais kumščiais trankyti – griebi šarvus. Bet tokia sistema gerai veikia tik tikslingoms medžioklėms, ne kelionėms po atvirą pasaulį, kur retai kada žinai, į kokius ne vietoje esančius monstrus atsitrenksi. Plius, ir pamiršti, ir nepatogu vos monstrą išvydus atsidaryti inventorių, pasirinkt šarvų sekciją ir tada apsirengti reikiamus.
Bet tiek tų rimtų nusiskundimų „Horizon: Zero Dawn“ žaismu. Kai viskas vyksta puikiai, tai viskas vyksta nuostabiai. Kai pagaliau gauni ginklų ar Aloy išmoksta įgūdžių, kurie padeda nudėti kokį nors pastoviai problemų keliantį gyvį, tai gyvenimas yra net labai gražus. Tai pasidžiaugt galima net ir šaudant mažyčius paprastus „Watchers“, net ir per daug nesitaikant.
O jei dar šiek tiek kritikos pažert, tai per daug misijų – tiek siužeto, tiek šalutinių – pasikliauja vien magiškojo „Focus“ vartotojo sąsajos išnaudojimu pačiais nuobodžiausiais būdais. Iš pradžių sužiūri, kuriuos objektus reikia patyrinėti, o tada turi sekti kieno nors pėdsakais, kuriuos aparatėlis pažymi hologramomis. Tad, jei netyčia nepataikai į bandą žvėrių, nėra nei įdomumo, nei kokių įgūdžių išbandymo.
Laimei, „Horizon: Zero Dawn“ pasaulis yra pilnas veiklos. Tu gali kolekcionuoti visokiausius artefaktus ar net rasti kažkokio žmogelio blogo įrašus, kurie leidžia pamatyti, kaip griuvėsiai atrodė dar tada, kai buvo stovėsiai, ir sužinoti apie prieštvaninį pasaulį. Taip po truputį rankioji žmonijos žūties detales, kas man labai patinka – istorijos trupinėliai yra svarbiau nei materialiniai apdovanojimai. Be kolekcionavimo dar gali užsiimti „Tallnecks“ – neagresyvių makro žirafų su palydovinės lėkštės galvomis – kopinėjimu. Taip, iš esmės čia tie patys lipimai į „Assassin’s Creed“ apžvalgos bokštus, bet šie bokštai juda ir neretai yra apsupti pakankamai unikalių priešiškų situacijų.
„Horizon“ yra ir labai lengvų platformerių žanro elementų. Lengvų, nes kelias beveik visada yra vienas, ir tai dažnai pagal ISO standartą B4RB4R4A1 pažymėtas geltonu plastiku ar paukščių išmatomis. Kažkiek įdomiau nei laipiojimas kopėčiomis, bet iš esmės procesas ne kiek daugiau išganingas.
Bet gal jau sukime link pabaigos ir pakalbėkime apie vizualus? Nes pirmą kartą (ar po tvarkyklių atnaujinimo) paleistas „Horizon“ užtruks daugiau nei 10 minučių, kad pritaikytų save tavo kompiuteriui. Ir nieko nepasakysi, žaidimas atrodo gerai, net kaip 3 metų senumo konsolių portas. Gamta yra nuostabi nuo saulėtekių ir saulėlydžių iki naktį labai piktai žibančių mėlynų monstrų akių.
Monstrų dizainas irgi nusipelno liaupsių. Jų formos yra organiškos, nors padarai yra akivaizdžiai technologiniai. Tuo pačiu kūrėjai pasivargino pateisinti jų gamtiškus bruožus. Pavyzdžiui, visokie digi-briedžiai naudoja besisukančius ragus žemės kapstymui, o metaliniai vilkai „Scrappers“ turi besisukančius žabtus, kuriais smulkina metalus tada, kai nesitaiko smulkint Aloy.
Tiesa, tik kai veikėjų veidus pritraukia dialoguose, pradedi matyti animatorių darbo trūkumus. „Horizon: Zero Dawn“ pasižymi NPC veidų ir kūno dinamika, kuria galėčiau lyginti nebnet su „The Witcher 2“. Bet modeliai detalūs, o „Oblivion“ kankinusio vienodų veidų sindromo čia irgi nesimato, tad gyventi, kaip sakoma, galima.
Audio pusė išpildyta daug geriau. Muzika neįsimintina, bet kadangi žaidimas nėra trumpas, geriau yra tai, kad neįkyri ir neužknisa. O patys kūrėjai gerai pasistengė, kad, pavyzdžiui, specialiu garsu (ir vizualais) pažymėtų kiekvieną pataikymą į monstrų minkštąsias vietas. Be to, žaidime yra tikrai nemažai pašalinių veikėjų pašnekesių, o ir pati Aloy mėgsta komentuoti savo nuotykius. Tiesa, ji skamba – tiek balsu, tiek maniera – labai panašiai į „Deus Ex: Human Revolution“ Adam Jensen.
Na, o, bet, tačiau: techninė pusė. Kaip jau minėjau, 10+ minučių techninė savi-konfiguracija daug džiaugsmo neneša. Plius, žaidimo metu pasitaiko, kad „Horizon“ sustingsta kelioms akimirkoms ar tiesiog pradeda buksuoti, bet tai gan retas reiškinys. Na bent jau mano atveju. Yra apžvalgininkų teigiančių, kad ant jų kompiuterių žaidimas buvo nežaidžiamas išvis. Aišku, čia gali būti tiesiog žaidimo testavimas apžvalgininkų sąskaita ir išleidimo dienos pataisos viską pataisys. Kas gali žinoti?! Bet jei turite nenaują ar negalingą kompiuterį, prieš pirkdami žaidimą vis tik pažiūrėkite, ar jūsų įranga atitinka bent jau vidutinius techninius žaidimo reikalavimus.
„Horizon: Zero Dawn“ yra geras žaidimas, kitaip to nepateiksi. Dauguma kliūčių, su kuriomis susiduriu medžioklių metu, yra mano paties kaltė. Jis yra pilnas malonių smulkmenų, nuo naujų dialogų aplankant kai kurias žaidimo pradžios vietas iki to, kad naudojant komandą „iškviesti arklį“ Aloy sušvilpia, o tas garsas gali išduoti tavo vietą monstrams. Plius, „Complete Edition“ atkeliauja kartu su „Frozen North“ papildymu, naujais žvėrdroidais ir dar baisesnėmis ankstyvesnių galvijų versijomis. Sakyčiau, kad šita naujųjų laikų „Ugnies Medžioklė Su Varovais: Jokių Metaforų Ar Varovų“ yra tikrai verta jūsų dėmesio.
„Horizon: Zero Dawn: Complete Edition“ asmeniniam kompiuteriui išleistas rugpjūčio 7 dieną. Žaidimą taip pat galima žaisti PS4 konsole, kur jis startavo prieš keletą metų. Žaidimą apžvalgai suteikė leidėjas.
