Kiek galime spręsti iš mums pateiktos ankstyvos žaidimo versijos, šiame žaidime nėra siužeto. Taip pat tai nėra vizualiai išskirtinis žaidimas, kurio taktinį 2D vaizdą regime iš viršaus. Tu ir trys tavo draugai tapsite policijos greitojo reagavimo komanda. Jūs kartu leisitės į misijas, kurios bus vis didesnės ir vis sunkesnės. Galvotum, kad situacijos su 20 ginkluotų nusikaltėlių suvaldymui reikėtų didesnio būrio, bet tokie jau tie žaidimai!
Kiekviena misija, į kurią vyksite, taip pat turės papildomų iššūkių, dalis jų padės atrakinti naujų ginklų ir įrankių – visai kaip realybėje. Tad jei pradžioje žaidimo prieš misiją net neturėsite iš ko susidaryti unikalios inventoriaus kombinacijos, vėliau galėsite individualizuotis kiek tinkami. Kokius ginklus imsite, kokius šarvus užsidėsite, ar išmainysite optinį kabelį į sprogmenis – viskas priklauso tik nuo Jūsų.
Tiesa, visas tas tinkinimo vargas yra tik dėl funkcionalumo. Vizualiai, kiekvienas misijoje dalyvaujantis žaidėjas čia vaizduojamas kaip blynas. Taip pat atrodys ir nusikaltėliai ar civiliai. Nors žaidime rodysis pakankamai realistiškai nupieštos aplinkos – kad ir 2D plokštumoje – žmones čia reprezentuos abstraktūs skrituliai. Jų viduryje bus ikonos, rodančios ką tas individas šiuo metu laiko rankose ar kokiais veiksmais užsiima. Aišku, dažniausiai matysime ginklus!
Kitaip, nei patruliuojantys nusikaltėliai, policininkai turės tikrai daugiau potencialių veiksmų ir galės ne vien tik šaudyti. Pagalvokime, tarkim, apie duris. Susidūrus su durimis, jas galėsime atidaryti, o jei jos užrakintos – atrakinti visrakčiu, išspirti ar išsprogdinti. O jei turi optinį kabelį, tai prieš tai dar galima pasižiūrėti kas kambaryje gyvena ir tik tada rinktis būdą įsiveržti. Kai jau viskas aišku ir dėl visko apsispręsta, galima mėtyti „flashbang“ tipo granatas, rėkti „stop, farai!“ ir panašiai.
Nepamirškime, kad „Hot Brass“ visgi yra policijos simuliatorius ir iš žaidėjo tikimasi, kad jis sulaikys visus nusikaltėlius. Tad tenka rizikuoti gyvybe, kad užtikrintum, jog pasidavė visi, kurie galėjo pasiduoti. Vadinasi, įsiveržęs į kambarį negali tiesiog švinu nusegioti sienų. Kol nusikaltėlis į tave neiššovė, tol ant jo reikia rėkti ir tikėtis, kad nedorėlis išmes ginklą. O net jei ir iššovė, tai gal gavęs vieną kulką į… skrituliuką… apsigalvos ir pripažins savo klaidas.
Kaip ir nebūtų didelės problemos, jei ne tai, kad misija automatiškai žlunga, jei bent vieną žmogelį nudedi neteisėtai. Ir ne tik tai, kad žlunga, bet ir neturi padorumo automatiškai nutraukti žaidimą – ką žinai, gal tu nori pabaigti lygį vien tam, kad atliktum žvalgybą kitam bandymui. Nepadeda ir tai, kad „Hot Brass“ neturi tarpinių išsaugojimo taškų. Jei tvarkingai suvyniojai 20 automatais ginkluotų banditų, o su paskutiniu paskubėjai ir pavertei kiaurasamčiu, na, sėkmės, bandyk iš naujo. Tas pats nutinka ir kovos eigoje praradus komandos narį.
Keista, nes kūrėjai iš dalies supranta, kad jų žaidimas yra sudėtingas. Dėl to kartais galima rasti vaistinėlių. Jos riboto naudojimo (kiekvienas komandos narys gali pasigydyti po vieną kartą), bet vis tiek, vaistinėlės gerai. Jos svarbios dėl to, kad „Hot Brass“ pasigavus kulką tavo policininkas ne tik pradės kraujuoti visur, kur žengia, bet ir labai sulėtės, nebegalės šokinėti per kliūtis. O tai šiek tiek trukdo gyventi, kai reikia išmėžti tris aukštus nuo nusikaltėlių.
Kalbant apie aukštus. Dėl „Hot Brass“ variklio apribojimų kiekvienas aukštas yra atskira egzistencijos plotmė. Nors nusikaltėliai gali tarp jų judėti, į tave niekas niekad nešaudys iš antro aukšto. O kas atsitiks, jei antrame ar trečiame aukšte išmuši langą ir bandysi iššokti? Atsitrenksi į sieną. Visa erdvė, kurios neužima grindys, tiesiog užpildyta betonu.
Bet kad jau prakalbom apie betoną… Minėjau durų sprogdinimą? Galima sprogdinti ir sienas! „Hot Brass“ labai didžiuojasi tuo, kad žaidėjai galės susikurti kelius į patalpas. Tą įmanoma padaryti net be sprogmenų – užtenka tiesiog gerai pašaudyti. Tiesa, durys, bent jau mūsų matytoje versijoje, turi absoliutų imunitetą kulkoms.
Iš tikrųjų bent vienas kambarys demonstracinėje versijoje ir buvo skirtas priversti išbandyti griovimo įgūdžius. Su optiniu kabeliu žvilgtelėjęs pro duris pamatai, kad jos iš kitos pusės užstumtos sofa. Ką darai? Eini į kitą kambarį, dedi sprogmenį ant sienos, „breach, bang and clear“!
Ir kai sudedi viską kartu, „Hot Brass“ tampa labai smagia keturių žaidėjų nesąmone. Būtinai reikia būti susiskambinus, kad galėtumėt geriau koordinuoti veiksmus – ir išlieti frustraciją. Taip galima ir lengvai pasidalinti užduotis, ir užklausti ar kas kur banditą matę, ir koordinuoti kambario šturmavimą.
Tiesa, čia dar yra mažytė problema: policininkų skritulėliai yra koduoti spalvomis, kad žinotum, kuris yra kuris. Nusikaltėlių skritulėliai keičia spalvas priklausomai nuo jų būklės. Tad žaliąjį žaidėją kartais lengva sumaišyti su pasidavusiu nusikaltėliu. Sakytum, menka problema, bet paliktas neprižiūrimas ir nesurakintas banditas gali nuspręsti ir vėl į rankas paimti ginklą.
Taigi, dar yra pakankamai anksti, kad tvirtai pasakytume, koks žaidimas bus „Hot Brass“. Bet turint minty, kad „SWAT“ tęsinio turbūt niekad nesulauksim, teks tenkintis tuo kas yra. Na, bet tris draugus surinkti turbūt nėra sunku, o tada ir supranti, kaip smagu visiems kartu visiems drauge rėkti „MESK GINKLĄ“!
Ankstyvą žaidimo kopiją apžvalgai suteikė žaidimo kūrėjai. Šiuo metu žaidimas turi savo paskyrą „Steam“ tarnyboje, tad jei įdomu sekti jo kūrimo darbus, įsidėkite jį į „Wishlist“ arba apsilankykite žaidimo puslapyje.
