Korpusas
Telefono nugarėlė yra stiklinė, rėmas – aliuminio lydinio. Tad jeigu vartotojui patvarumas yra vertybė, vadinasi, „Huawei“ telefonas šios vertybės neturi, bet už tai turi ne tik priekinį, bet ir galinį paviršių, kuriame gali atsirasti įskilimų. Ir nors statistinė imtis yra labai maža bei nepatikima, bet grynai iš asmeninės priežasties tenka konstatuoti, kad „Huawei“ gana sunkiai sekasi suvaldyti stiklo įtempimo problemas: per ketverius metus teko susidurti jau su dviem „Huawei“ įrenginiais (iš viso per tą laiką jų bent po kelias savaites teko pačiupinėti bent dešimtį), kurių stiklas skilo tiesiog šiaip, gulint kišenėje, be jokių daužymų, mėtymų, spaudymų ar atsisėdimų ant telefono.
Bet, kaip jau minėjau, savaiminio skilimo rizikai skaičiuoti statistinė imtis yra per menka bei nepatikima, o „Mate 10 Pro“ bent jau iki apžvalgos rašymo laikėsi nepriekaištingai ir netrūkinėjo.
Telefono korpuso aukštis yra lygiai toks pats kaip ir „Samsung Galaxy S8“, plotis – keliais milimetrais didesnis, o ekranas – dėmesio! – didesnis 0,2 colio. Atrodo nedaug, bet jaučiasi. Ir, nepaisant nežymiai prasčiau išnaudojamo telefono paviršiaus ploto, „Huawei“ gaminys neatrodo gremėzdiškas. Nors vertinantiems formų aptakumą jis nepatiks – formos ganėtinai griežtos, ir tai jaučiama delnu.
Ekranas
Vertinantiems formų aptakumą jis nepatiks – formos ganėtinai griežtos, ir tai jaučiama delnu.
Ganėtinai keista tai, kad „Mate 10 Pro“ kinai gamina beveik su visiškai plokščiu ekranu. Ir prekybai pateikia juos užklijavę apsauginę plastikinę plėvelę – tikrai nestandartinis sprendimas pasaulyje, kur dominuoja bent šiek tiek link rėmo užlenktas ekrano stiklo kraštelis ir plika „Gorilla Glass“, ekrano danga kurią gamintojai giria kaip labai patvarią.
Keista, bet labai lengvai pateisinama. Po kelerius metus panaudojus skirtingus telefonus ir su plėvele, ir be plėvelės, galiu teigti, kad sprendimas su plėvele, nors ir ne toks patrauklus vizualiai, iš tikrųjų yra ilgaamžiškesnis ir praktiškesnis.
Taip, plėvelę subraižyti kur kas lengviau nei stiklą. Ant bandymams skirto įrenginio ekrano pirmieji naudojimo pėdsakai atsirado dar pirmą vakarą, o po poros savaičių jis buvo jau akivaizdžiai dėvėtas. Tuo tarpu pėdsakai ant stiklo atsiranda kur kas rečiau. Na, nebent naudotojo kišenė yra pilna smėlio, raktų ir kitų natūralioje gamtoje randamų išmaniųjų telefonų priešų.
Jeigu ketinate telefoną naudoti ilgesnį laiką – daugiau nei dvejus metus – plėvele dengtas stiklas yra praktiškesnis sprendimas.
Bet subraižytas stiklas keičiamas tik su visu ekranu, o tai tikrai nėra pigu ir ganėtinai ilgai trunka. Tuo tarpu plėvelė kainuoja kelis eurus ir ją pakeisti galima per dešimtį minučių. Tad jeigu ketinate telefoną naudoti ilgesnį laiką – daugiau nei dvejus metus – plėvele dengtas stiklas yra praktiškesnis sprendimas, na o „Huawei“ dar gamykloje užklijuota plėvelė tarsi įpareigoja jai sudilus iškart užsiklijuoti naują. Todėl kadaise nemėgtos plėvelės dabar jau nebevadinu dizaino trūkumu – tai yra tiesiog galimybė palaikyti gerą telefono išvaizdą ilgesnį laiką. Beje, nors ekranas ir su plėvele, po juo – ta pati garsioji „Gorilla Glass“ danga (tiesa, techninėse charakteristikose nenurodoma, kelinta versija).
Aišku, tai nereiškia, kad galima atsisakyti užverčiamo telefono dėklo. Jis taip pat per daug negadina telefono vaizdo ir visai patikimai apsaugo nuo poreikio keistis net ir plėvelę.
Kalbant apie ekrano plokštumą – na, galbūt ir galima pripažinti, kad „užapvalintas“ stiklas yra patrauklesnis ir malonesnis laikyti rankoje, bet jeigu kalbėtume apie naudojimo patrauklumą, apie ekrano ploto išnaudojimą, tai be jokios abejonės plokščias stiklas laimi, nes jis yra išnaudojamas visas, nuo kampo iki kampo. Kita vertus, toks dizainas nelabai leidžia apgaudinėti vartotojų akių – nors „Mate 10 Pro“ ekranas ir tituluojamas „berėmiu“, iš tikrųjų nuo telefono šoninės briaunos iki vaizdo galima atmatuoti po 3 mm iš kraštų. Ir net jeigu skaičiuotume nuo stiklo krašto, pora milimetrų susidarytų.
Viršutinė ir apatinė ekrano pusės yra įrėmintos panašiu principu, kaip ir šiemetinių „Samsung“ flagmanų, bet ir vėl nežaidžiant su užlenktomis linijomis bei užapvalintais ekrano stačiakampio kraštais. Kalbant apie priekinės plokštumos ploto išnaudojimą, „Huawei“ berėmio ekrano technologija, pavadinta „EntireView“, nusileidžia „Samsung“ technologijai „InfinityDisplay“ – „Mate 10 Pro“ ekrano ir korpuso plotų santykis yra 80,9 proc., visų „Samsung“ flagmanų su „InfinityDisplay“ šis rodiklis svyruoja tarp 83,2 ir 84 procentų.
Dirbtinis intelektas vakarais, jausdamas, kad labai jau ilgai spoksote į ekraną, gali pasiūlyti persijungti į naktinį režimą, kuris pašalina ekrano mėlynumą.
Kalbant apie technines ekrano charakteristikas – 6 coliai, maksimali 1080 x 2160 taškų raiška su galimybe energijos taupymo sumetimais susimažinti ją iki 720 x 1440 taškų. Ekrano kraštinių santykis 18:9. AMOLED ekrano matrica pateikia gyvas, ryškias spalvas, be to, suteikiama galimybė patiems pasikoreguoti ne tik spalvų šiltumą, bet ir apskritai reguliuotis ekrano spalvų balansą visame spalvų rate. Plačios galimybės – daug erdvės nusireguliuoti iki visiškos „nesąmonės“, bet už tai paprasta grįžti ir į gamintojo pasiūlytus etalonus. Tiesa, kaip ekranas bebūtų reguliuojamas, pripratus prie kito gamintojo įrenginio (taip pat su AMOLED matrica) buvo labai sunku apsiprasti su kiek mėlynesniu ekrano vaizdu kai kuriose aplinkose. Bet palyginus ir su tų pačių AMOLED matricos gamintojų „Samsung“ flagmano „Galaxy S8“ vaizdu, „Huawei“ įrenginys vaizdo kokybe nenusileidžia nė per nago juodymą.
Beje, dirbtinis intelektas vakarais, jausdamas, kad labai jau ilgai spoksote į ekraną, gali pasiūlyti persijungti į naktinį režimą, kuris pašalina ekrano mėlynumą. Mat moksliniai tyrimai rodo, kad mėlyna šviesa prieš miegą yra miego ir kitos dienos geros savijautos priešas.
Naudojimas
Nors patys „Huawei“ atstovai privačioje aplinkoje linkę akcentuoti piršto atspaudo skaitytuvo ant priekinės telefono sienelės naudingumą (nes galima atrakinti telefoną jo nepaimant nuo stalo), „Mate 10 Pro“ juostelės, esančios po ekranu, siaurumas (ir dermė su ankstesnių metų „Mate“ serijos įrenginių dizainu) lėmė priverstinį sprendimą: skaitytuvas yra ant nugarėlės. Bet, lyginant su šiemetiniais „Samsung“ flagmanais, jis yra gerokai patogesnėje pozicijoje – centrinėje ašyje ir žemiau kameros. Todėl jį pasiekti nesudėtinga, ir nereikia kraipyti piršto nenatūraliais kampais, kad ir kuria ranka telefoną beimtumėte.
Plonoji apatinė juostelė po ekranu priverstinai įveda ir dar vieną trūkumą: navigacijai po telefoną teks naudoti arba virtualią valdymo juostą, iškviečiamą brūkštelėjus nuo ekrano apačios aukštyn, arba išmokti naudotis „gestais“. Abu šie sprendimai, pratusiems prie valdymo juostelės, esančios po ekranu, yra kompromisiniai, šiek tiek kenkiantys naudojimo patirčiai, kol nėra įpratimo. Bet ilgainiui su jais apsiprantama. Todėl vartotojui, svarstančiam apie naujo telefono pirkimą, teks spręsti dilemą – berėmis ekranas ar įprasta valdymo juostelė po ekranu. Beje, to paties trūkumo neišvengia ir kiti telefonų su berėmiais ekranais gamintojai, tad tikriausiai teks pripažinti, kad tai tiesiog yra kryptis, kuria vystosi išmanieji ir ilgainiui visi jie bus tokie.
„Huawei“ yra trečias iš gerai žinomų gamintojų (po „Apple“ ir „Google“), savo gaminyje atsisakęs 3,5 mm ausinių jungties.
„Huawei“ yra trečias iš gerai žinomų gamintojų (po „Apple“ ir „Google“), savo gaminyje atsisakęs 3,5 mm ausinių jungties, o komplektacijoje pateikiamos ausinės su „USB Type C“ jungtimi. Toks sprendimas priimtas dėl kelių priežasčių: pirma, taip yra paprasčiau užtikrinti atsparumo aplinkos poveikiui IP67 standarto atitikimą, antra – „Huawei“ pristatymo metu ganėtinai stipriai akcentavo pažangių garso kodavimo technologijų palaikymą, kas būtų neįmanoma naudojantis „senovine“ ausinių jungtimi. Tad tikriausiai ir čia tenka nuryti karstelėjusią piliulę ir pripažinti, kad tai yra sunkiai išvengiama telefonų vystymosi kryptis.
Telefone yra iškart įdiegta „Android 8.0.0 Oreo“ pagrindu sukurta „EMUI 8.0.0“ vartotojo sąsajos versija su visomis senomis „Huawei“ gudrybėmis – ekrano vaizdo fiksavimu beldžiant į jį krumpliu, fiksuojamo ekrano pasirinkimo apibraukiant krumpliu, taip pat gestais pakeičiant kai kurias kitas valdymo komandas. Sąsajos skirtumas nuo „švarios“ „Android“ versijos gana didelis, todėl viena vertus, galima pagirti „Huawei“, kad taip greitai susisuko ir iškart iš gamyklos pateikė įrenginį su nauja operacine sistema (nemaža dalis stipriausių konkurentų šių metų rudens modelius vis dar siūlo su pernykšte „Android“ sistema). Kita vertus, bandymas pateikti tokią vartojimo patirtį, kuri yra artima „iPhone“ telefonams, gali neįtikti nemodifikuotos „Android“ sistemos gerbėjams.
Akumuliatorius
„Ant popieriaus“ 4000 mAh ir kai kurių užduočių perkėlimas į dirbtinio intelekto procesorių NPU (Neural Processing Unit) turėtų užtikrinti maždaug dvi paras darbo vienu įkrovimu. Realybėje antros dienos viduryje pasiekus 20 proc. ribą pradeda imti nerimas, kad vakaro veikiantis telefonas nesulauks, todėl griebiamasi laido.
O įkrovimas, kaip jau ir įprasta su šiuolaikiškais flagmanais, yra greitasis – po valandos akumuliatorius jau pilnas. Pusvalandžio prie elektros lizdo pilnai pakaks vienai parai darbo. Tad didelio diskomforto senkant akumuliatoriui nėra.
Oficialiai dirbtinis intelektas turėtų mokytis „prisukti“ mažiau reikalingų programėlių sunaudojamus išteklius (apie tai, kurios programėlės yra mažiau naudojamos, telefonas mokosi iš konkretaus vartotojo, jo naudojimo metu). Teoriškai tai turėtų taip pat padėti riboti energijos sąnaudas, be to, naudingas turėtų būti ir „Phone Manager“ įrankis, optimizuojantis telefono veikimą – išvalantis atmintį, išjungiantis nereikalingas programėles, atliekantis telefono saugumo patikrinimus. Praktiškai bent jau kol kas, santykinai neilgai naudojusis telefonu ir nedaug ko išmokius dirbtinį intelektą, ypatingo efekto nepavyko pajusti – bet kokiu atveju ir telefono spartumas, ir akumuliatoriaus veikimo trukmė pilnai tenkina. Kaip ir pridera flagmanui.
Kamera
Tai yra turbūt pagrindinis šio telefono koziris. Jau vien panaudotų objektyvų charakteristikos yra kol kas neregėtos nė viename pasaulio telefone: f/1.6 diafragmų su optiniu vaizdo stabilizavimu duetas. Už jų – 20 MP ir 12 MP raiškos jutikliai. Na, o kad maža nepasirodytų, didelė dalis kameros valdymo yra perduota tam pačiam NPU, kuo gamintojai didžiuojasi labiausiai.
Na, nes kameros valdyme NPU turi daugiausiai galimybių pasireikšti – dirbtinis intelektas labai greitai geba nustatyti, į ką nukreiptas objektyvas ir aprenka pačius tinkamiausius nustatymus konkrečiai tai aplinkai. Šis dirbtinis intelektas yra toks gudrus, kad, anot gamintojų, netgi geba šunį atskirti nuo katės. Aišku, praktiniu fotografavimo požiūriu tai nėra labai svarbu – nustatymai fotografuojant ir vieną, ir kitą gyvį bent jau teoriškai turėtų būti identiški. Bet ko gi nepasigirti, jei galima.
15min fotografas, profesionalas su daugiamete patirtimi, pirmą kartą prisilietęs prie telefono, juo per kelias sekundes užfiksavo portretą ir iš džiaugsmo pradėjo krykštauti kaip vaikas.
Bet visa tai – teorija ir gamintojo liaupsės sau. O kaip praktikoje? Praktikoje tikrai ne ką blogiau. 15min fotografas, profesionalas su daugiamete patirtimi, pirmą kartą prisilietęs prie telefono, juo per kelias sekundes užfiksavo portretą ir iš džiaugsmo pradėjo krykštauti kaip vaikas. Bokeh efektas (vaizdo suliejimas ne fotografuojamo objekto plokštumoje) atrodo taip fantastiškai, kad šiuo telefonu fotografuotus portretus tikrai galima sumaišyti su profesionalaus fotoaparato gaminama produkcija. Įrenginys puikiai pasirodė ir fotografuojant itin prasto apšvietimo sąlygomis – ir triukšmų lygis buvo pakankamai žemas, ir detalumas puikus. Nenuvylė ir kiti pačiose įvairiausiose aplinkose ir įvairiomis sąlygomis fiksuoti vaizdai – įvertinkite patys.
Nepaisant viso šiuolaikiškos kameros tobulumų tenka paminėti ir keletą trūkumų. Galbūt tai yra tik laikinas trūkumas (dirbtinis intelektas bėgant laikui tobulėja, programinė įranga taip pat atnaujinama), kamera su savo intelektualiais sprendimais kartais „per didelį raštą išeidavo iš krašto“. Štai, pavyzdžiui, fotografuojant augalo portretą jis vaizdo suliejimą taikė tarsi dėmėmis. O fotografuojant sovietinį daugiabutį kai kuriuos balkonus užjuodino. Labai sudėtinga suvokti tokių sprendimų motyvaciją. Kita vertus, labai lengva antrą kartą paspausti fotografavimo mygtuką ir klaidingą kadrą pakeisti geru.
Gerą įspūdį kamera paliko ne tik mums bet ir reguliariai profesionalių fotoaparatų ir išmaniųjų telefonų kameras bandantiems profesionalams, kuriantiems svetainę „DxOmark“: jie nusprendė, kad „Huawei Mate 10 Pro“ kamera 2-3 pozicijomis dalinasi su „Apple iPhone X“ ir truputėlį nusileidžia tik „Google Pixel 2“ aparatui, bet kitus konkurentus lenkia ganėtinai aiškiu skirtumu.
Dirbtinis intelektas
Įdėmesniems skaitytojams turėtų kilti pagrįstas klausimas: o tai kur tas išgirtasis telefono dirbtinis intelektas? Ką jis dar, be fotografuojamų vaizdų atpažinimo ir išteklių perskirstymo, gali pats protingai sugalvoti?
Jeigu atvirai – panašu, kad kol kas nelabai daug. Na, yra specialiai dirbtinio intelekto procesoriui „Microsoft“ pritaikyta vertimo programėlė, kuri geba išversti kameros matomą tekstą arba mikrofono girdimą tekstą į kitas kalbas (savaime suprantama, lietuvių kalbos tikėtis nereikia, bet jeigu suprantate bent kurią iš populiaresnių užsienio kalbų, galite drąsiai važiuoti, pavyzdžiui, į Kiniją ar Japoniją). Bet daugiau dirbtinio intelekto veikimu grindžiamų ir specialiai „Kirin 970“ procesoriaus galimybes išnaudoti pritaikytų programėlių – bent jau kol kas – panašu, kad nėra.
Be abejo, „Huawei“ tikisi, kad programuotojai įžvelgs galimybių, tačiau tam labai reikia, kad arba „Kirin 970“ įdiegtos technologijos taptų standartu išmaniųjų telefonų pasaulyje, arba kad kritinė masė žmonių įsigytų įrenginius būtent su šiais (ar tobulesniais ateinančių kartų) procesoriais. Kitaip tariant, pagrįstai galima tikėtis, kad unikalias procesoriaus galimybes bent jau kol kas pilnai išnaudos tik patys „Huawei“ ir ištikimiausi jų partneriai (arba užsakomų paslaugų teikėjai).
Na bet nuo kažko juk reikia pradėti?
Išvados
„Huawei Mate 10 Pro“ praktiškai jokiais požiūriais nenusileidžia geriausiems konkurentų gaminiams (na, gal tik pieštuko neturi), o „Samsung“ sprendimas užkelti „Note 8“ kainą iki 1000 eurų netgi suteikė galimybę kinams pasirodyti kaip vis dar nelabai brangių, bet kokybės požiūriu pripažintiems daugiamečiams rinkos lyderiams nenusileidžiančių telefonų gamintojams (nors dar prieš metus 800 eurų už flagmano lygio telefoną atrodytų kaip plėšikavimas). Ypatingai stiprus pasirodymas vartotojams svarbiausiais požiūriais – akumuliatoriaus ir kameros – be jokios abejonės užkelia šį aparatą ant geriausių šiais metais išmaniųjų telefonų prizininkų pakylos.
