Pirmiausia – kuo jis skiriasi nuo pernykščio P9 modelio:
Vizualiai pastebimiausias skirtumas – nuo nugarėlės į priekį, namų mygtuko vietą perkeltas pirštų atspaudų skaitytuvas. Anot bendrovės atstovų, išaiškinusių tokį sprendimą, taip yra dėl to, kad daugelis žmonių telefonu naudojasi padėję jį ant kokio nors paviršiaus – ar valgydami, ar žiūrėdami televizorių jie brauko ekraną, o norint atrakinti įrenginį, kurio atrakinimo mygtukas yra ant nugaros, reikia jį pakelti nuo stalo. Jei mygtukas priekyje – prilieti ir ekranas jau žiba.
Kas keista – šalia atspaudų skaitytuvo nėra įprastinių navigacijai naudojamų mygtukų: jie yra perkelti ant ekrano. Arba nustatymuose galima pasirinkti atspaudų skaitytuvą pakeisti mygtuku, reaguojančiu į skirtingus paspaudimo būdus: trumpas paspaudimas – „atgal“, ilgesnis – „namo“, perbraukimas į šonus atidaro įjungtų programėlių sąrašą.
Dar vienas išvaizdos skirtumas – šiek tiek apvalesni įrenginio kampai, o taip pat – izoliacinės medžiagos intarpas korpuso apatinėje dalyje išraitytas kitaip. Ir tikriausiai prie išvaizdos skirtumų reikėtų priskirti tokius dalykus, kaip nauji korpuso spalvų variantai (tamsiai mėlynas ir stulbinančiai gražus žalias) bei nugarėlės apdorojimo būdas, pavadintas „diamond cut“ – jis sukuria didesnės trinties tekstūrą, kurią labai malonu laikyti rankoje ir kuri, gamintojo teigimu, visiškai nerenka pirštų atspaudų. Tiesa, ši tekstūra skirta ne visiems spalviniams variantams, o tik mėlynam ir rožinio bei geltono aukso gaminiams (tiesa, ir geltono aukso spalvų variantai yra du – paprastas ir pašiurkštintas).
Iš pokalbių su įmonės atstovais pasirodė panašu, kad žalių ir mėlynų P10 telefonų Lietuvoje neturėtume tikėtis su dideliu optimizmu – gamintojai patys jiems per daug didelės sėkmės neprognozuoja ir „užvežtų, jeigu tik būtų išankstinių užsakymų ar labai didelis rinkos pageidavimas“. Arba, kaip per pristatymą sakė „Huawei“ vadovas Richardas Yu, „žalias telefonas yra pats gražiausias, bet vis tiek visi pirks juodą“.
Ir paskutinis skirtumas – nežymus ekrano sumažinimas, nuo 5,2 iki 5,1 colių įstrižainės. Vizualiai atrodo nepakitęs, bet už tai rankoje laikyti daug smagiau. Beje, tikriausiai tai yra istorinis, pirmą kartą matytas įvykis išmaniųjų telefonų: naujesnė telefono versija – su mažesniu ekranu! O be dydžio ekranas praktiškai ir nepasikeitė – ta pati visai pakankama (ypač tokio dydžio ekrane) „Full HD“ raiška (1920 x 1080 taškų). O norintiems didesnio ekrano galima atkreipti dėmesį į „Huawei P10 Plus“ – praktiškai tos pačios techninės charakteristikos (tiesa, yra brangesnė versija su daugiau darbinės ir nuolatinės atminties) ir išvaizda, tik ekranas „Quad HD“ raiškos ir 5,5 colių įstrižainės.
Beje, ekrano apsauga nuo subraižymų smarkiai patobulėjo – nuo „Gorilla Glass 3“ apsauginio sluoksnio peršokta iškart prie „Gorilla Glass 5“.
Kiti skirtumai daugiau vidiniai, techniniai, tačiau galimai net svarbesni už pakeistą mygtuko poziciją. Daugiausia patobulėjo kamera ir lustų rinkinys. Na, ir gal dar akumuliatorius, tačiau jo gerumui įvertinti reikia kur kas daugiau laiko.
Kamera, kaip ir pernykščiame modelyje, kurta bendradarbiaujant su „Leica“. Konfigūracija ta pati – kamera dviguba, su vienu spalvotu (12 MP raiškos, kaip ir pernai) jutikliu ir vienu juodai-baltu jutikliu, kurio raiška per metus išaugo nuo 12 MP iki 20 MP – tai, kaip žada gamintojas, turėtų dar labiau pagerinti fotografavimo prasto apšvietimo sąlygomis galimybes. Asmenukėms paliktas tas pats 8 MP raiškos jutiklis.
Ir kas tapo turbūt pagrindine kameros savybių gyrimo „vinimi“ pristatymo metu – tai nauja portretavimo funkcija, skirta, kaip galima suprasti iš pavadinimo, portretams. Šis fotografavimo būdas skaitmeniniu būdu išanalizuoja veidą ir „sugalvoja“ tokį apšvietimą, kad jis primintų senais gerais „Leica“ fotoaparatais prieš penkis dešimtmečius profesionalų fotografuotus portretus. Tik šįkart kiekvienas tą galės daryti be didelių pastangų – išsitraukei iš kišenės, paspaudei mygtuką ir jau gali platinti feisbukuose.
Lustų rinkinys „ūgtelėjo“ nuo „Kirin 955“ pernykščiame flagmane iki „Kirin 960“ šiemetiniame. Tiesa, jis nėra visiškai naujas – jį „Huawei“ jau montavo pernykščiame „Mate 9“ modelyje. Ir tai jaučiasi – truputėlį nuvilia, kai į rinkos lyderio poziciją besižvalgantis gamintojas savo ką tik pristatytu modeliu sugeba užkopti tik iki 28 pozicijos dabartiniame telefonų našumo reitinge pagal „AnTuTu“ (taškų kiekis – 128 866). Kita vertus, įmonės atstovai privačiame pokalbyje tvirtino, kad grynas našumas – dar ne viskas. Svarbiau žiūrėti į programinės ir techninės įrangos sąveiką, kurios požiūriu „Huawei“ turi neabejotiną privalumą, nes ir procesorius, ir „Android“ operacinės sistemos modifikacijas kūrė ta pati įmonė, kurios inžinieriai galėjo nesunkiai bendrauti tarpusavyje.
Įprastinė „Huawei“ patobulinta operacinės sistemos „Emotion UI“ (EMUI 5.1) versija yra sukurta „Android 7.0“ pagrindu. Beje, kaip ir ankstesniuose telefonuose visą valdymo bei piktogramų išvaizdą (kaip ir paties telefono išvaizdą) „Huawei“ kūrė viena akimi žiūrėdami į „Apple“. „Jie labai gerai išmano dizainą ir teikia vartotojams puikią patirtį, tad kam išradinėti dviratį“ – maždaug tokiais žodžiais įmonės sprendimą motyvavo vienas iš jos aukštesnio lygio darbuotojų.
Atminties kiekis šiemetiniuose modeliuose padidėjo pakankamai solidžiai – nuo P9 turėtų 3 GB RAM ir 32 GB nuolatinės atminties iki 4 ir 64 GB atitinkamai. O „P10 Plus“ yra ir su 6 bei 128 GB.
Akumuliatoriaus talpa ūgtelėjo nuo 3000 iki 3200 mAh, ir bent jau pristatymo metu visos įmonės vadovas žadėjo, kad įprastinio, ne itin aktyvaus naudojimo atveju to turėtų pakakti beveik dviem paroms. Deja, pažadai dažnai skiriasi nuo realybės, ypač kalbant apie akumuliatoriaus tarnybos laiką. Bet kol kas savo rankomis telefonas bandytas nepakankamai ilgai, kad būtų galima ką nors sakyti kategoriškai.
Įdomu tai, kad „Huawei“ atstovai už akumuliatoriaus talpą ir tarnavimo trukmę kur kas labiau didžiuojasi greitojo įkrovimo funkciją (bet po ilgos darbo dienos palyginus „Huawei P10“ ir „OnePlus 3“ įkrovimo spartą laimėjo pastarasis – jis nuo 10 proc. iki pilno pasikrovė greičiau, nei „Huawei“ gaminys nuo 35 proc. iki pilno).
„Huawei“ jau kurį laiką garsėja išradingumu galvojant apie telefono valdymo galimybes – jie pirmieji sumąstė, kad įrenginį galima valdyti ne tik pirštų galais, bet ir krumpliais (beje, pirštus nuo krumplių telefonas atskiria stebėtinai gerai) ir vis įterpinėja tai vienokių, tai kitokių naujų telefono savybių, apie kurias šiaip savaime nepagalvosi ir intuityviai nerasi. Tad labai smagu, kad „vartotojo instrukcijas“ kinai įrašė tiesiai į telefoną, „HiCare“ programėlę, kur paaiškinama, kas aparate naujo ir ką su juo galima nuveikti.
Pavyzdžiui, tik skaitinėdamas „HiCare“ pateikiamą informaciją sužinojau, kad šiuo telefonu galima jungtis iškart prie kelių socialinių tinklų paskyrų vienu metu, kaip padalinti ekraną, kad jame galėtų veikti iškart dvi programėlės ir panašiai.
Kol kas, po dienos naudojimo, telefonas atrodo perspektyviai – jis tikrai tobulesnis lyginant su P8 modeliu, kurį labai ilgą laiką naudojau ir turi galybę savybių, išskiriančių jį iš minios konkurentų. Tačiau abejonių dėl jo konkurencingumo kelia formaliai fiksuojama našumo stoka, lyginant su įrenginiais, kuriuose veikia pernykštis „Snapdragon 820“ procesorius. Tai kas bus, kai balandį pasipils konkurentai su labai smarkiai patobulintu „Snapdragon 835“ procesoriumi (ir, žinant tuos konkurentus, ne ką prastesniu programinių gudrybių rinkiniu)?
„Huawei“ apmokėjo kelionės į „Mobile World Congress“ ir pragyvenimo išlaidas. Straipsnio objektyvumui tai įtakos neturėjo.
