Nuo 2016 m. Teisingumo departamentas stebėjo, ar šis mobiliųjų įrenginių ir bazinės ryšio tinklų įrangos gamintojas nepažeidžia JAV sankcijų Iranui sąlygų. Tokią informaciją pateikė du šaltiniai, bendravę su „Reuters“ žurnalistais.
Vos prieš savaitę JAV Komercijos departamentas uždraudė JAV įmonėms septynerius metus pardavinėti produktus ir technologijas kitam Kinijos išmaniųjų telefonų gamintojui – ZTE. Sprendimas priimtas dėl sankcijų, taikomų Iranui ir Šiaurės Korėjai, sąlygų pažeidimo. Tikėtina, kad sankcijos apims ir „Google Play Store“ ar netgi visos „Android“ operacinės sistemos prieinamumą ZTE įrenginiuose. Tiesa, draudimas naudoti „Android“ ZTE telefonuose mažai tikėtinas – tai yra atviro kodo operacinė sistema. Kur kas labiau tikėtina, kad „Google“ gali uždrausti prieigą prie programėlių parduotuvės ir kitų „Google“ paslaugų bei programėlių
Kinijos vyriausybė, be jokios abejonės, pasipiktino JAV sprendimu: „Šis žingsnis turėtų būti vertinamas kaip dalis JAV taktikos didinant trintį su Kinija. Nusitaikymas į technologijas yra tarsi Kinijos įmonių smaugimas“, – rašė Kinijos dienraštis „China Daily“. Negailėta kritikos ir pačiai ZTE bendrovei. Šis precedentas turėtų kelti nerimą ir „Huawei“.
Kinijos valstybinių įmonių reguliatorius paskelbė, kad ZTE ir JAV bendradarbiavimas yra „pasyvus ir kvailas“.
„Daugybė mūsų šalies bendrovių sumokės milžinišką kainą už ZTE trumparegiškumą ir nesąžiningumą. Neabejotinai tai turės įtakos ir mūsų šalies diplomatinei pozicijai bei įvaizdžiui“, tvirtino šios organizacijos atstovas.
Dar stipresnis Kinijos įsiūčio dėl visos šios situacijos indikatorius yra paslaptingas aktyviai platinto propagandinio filmuko „Amazing China“ („Nuostabioji Kinija“) išnykimas iš viešosios erdvės.
Šis nacionalistinis filmukas, sukurtas Kinijos nacionalinio transliuotojo ir platintas šalies viduje, gyrė Kinijos pasiekimus inovacijų ir infrastruktūros srityse per pastaruosius penkerius metus, nuo tada, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pradėjo eiti savo pareigas. Visos šalies studentai ir komunistų partijos nariai buvo įpareigoti peržiūrėti šį filmą, šlovinusį Kinijos įmonių, taip pat ZTE, pasiekimus.
Tačiau praėjus keturioms dienoms po ZTE nepalankaus amerikiečių sprendimo, svetainėms, kuriose buvo įdėtas šis filmas ir kai kuriems kino teatrams buvo išsiuntinėtas nurodymas pašalinti filmą „iki atskiro pranešimo“. „Prašome šias instrukcijas vertinti rimtai“, – buvo rašoma ir žiniasklaidą pasiekusioje žinutėje.
Panašu, kad instrukcijas išplatino Kinijos vyriausybinis propagandos departamentas, kuris vylėsi, kad iš kino bilietų už šį filmą pardavimų uždirbs milijardą juanių (130 mln. eurų).
„Huawei“ ir ZTE padėtis JAV rinkoje šiais metais smarkiai komplikavosi. Svarbiausių JAV žvalgybinių institucijų vadovai rekomendavo šalies piliečiams nepirkti kiniškų telefonų, nes jais esą gali būti vykdoma žvalgybinė užsienio valstybių veikla. Be to, tos pačios žvalgybos institucijos ėmėsi spaudimo, kad „Huawei“ telefonais neprekiautų ryšio operatoriai „AT&T“ bei „Sprint“ ir mažmeninės prekybos tinklas „Best Buy“.
„Huawei“ atstovai situaciją komentavo lakoniškai: „Huawei“ laikosi visų galiojančių įstatymų ir teisinių reguliavimų visose vietose, kur vykdoma veikla, įskaitant JT, JAV bei ES eksporto kontrolės ir sankcijų įstatymus“.
