1993 m. užregistruotas SN 1993J supernovos sprogimas įvyko M81 galaktikoje, už maždaug 11 mln. šviesmečių nuo Žemės, Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne. Beje, kažkur visatoje supernovos sprogimas įvyksta kas sekundę. Kai masyvi žvaigždė baigia savo egzistenciją, jos branduolys kolapsuoja ir milžinišku energijos smūgiu nusviedžia išorinius žvaigždės sluoksnius. Reto IIb tipo supernovos sprogsta dvinarėse žvaigždžių sistemose.
Tai – pirmas toks atvejis, kai astronomams pavyko aptikti sprogusios IIb tipo supernovos kompanionę.
Kaip ir visų IIb tipo supernovų atveju, sprogus SN 1993J vandenilio pėdsakų buvo aptikta nedaug. Kur tas vandenilis dingo? Iki šiol tai buvo paslaptis.
„Tai – lyg detektyvas. Tačiau galiausiai mums pavyko surasti vagį, – pareiškė Kalifornijos universiteto Berklyje astrofizikas Alexas Filippenko. – Didžiąją dalį vandenilio nugvelbė sprogusios žvaigždės kompanionė. Ji ir toliau gyvuoja – kaip superkaršta mėlynoji helio žvaigždė.“
Jos, o tiksliau – jos švytėjimo, kuris vadinamas tęstine emisija (angl. – continuum emission), tyrėjai uoliai ieškojo pastaruosius du dešimtmečius. Prieš 10 metų Kecko observatorijoje (Mauna Kea, Havajai) atlikti stebėjimai atskleidė tam tikrų spektrinės absorbcijos požymių, tačiau juos galėjo palikti kitos kaimyninės SN 1993J žvaigždės.
„Ko gero, dvinarė žvaigždžių sistema didžiąją dalį pirminės žvaigždės vandenilinio apvalkalo turėjo prarasti dar iki supernovos sprogimo, – aiškina kitas minėto universiteto mokslininkas Oris Foxas. – Bėda ta, kad įžiūrėti prognozuotą supernovos kompanionę iki šiol buvo labai sudėtinga – jos šviesą užgožė supernovos spinduliai.“
Kadangi supernovos kompanionė yra nepaprastai karšta, jos tęstinė emisija didžiąja dalimi turėtų būti pasislinkusi į ultravioletinių spindulių spektro pusę. Tai reiškia, kad ją galima užfiksuoti tik virš Žemės atmosferos., t.y., kosminiu teleskopu.
„Mums tai pavyko padaryti su „Hubble“, – patvirtino Kosminių teleskopų instituto atstovė Azalee Bostroem.
Užfiksavę ultravioletinius kompanionės spindulius, tyrėjai sudarė įvairaus ilgio bangų spektrą, kuris sutampa su jų prognozuotu kompanionės švytėjimu. Astronomams pavyko nustatyti nuožmų sprogimą išgyvenusios žvaigždės šviesį ir masę, o šie duomenys nusako dvinarės sistemos būseną iki sprogimo.
Tai – pirmas toks atvejis, kai astronomams pavyko aptikti sprogusios IIb tipo supernovos kompanionę. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Astrophysical Journal “.
