Palydovą iškels Kanados bendrovė „GHGSat“, kuri jau skraidina šešis kosminius aparatus metano emisijoms stebėti.
Naujojoje platformoje bus naudojamas tas pats trumpųjų infraraudonųjų bangų jutiklis, tačiau jis bus pritaikytas specifiniam CO2 signalui atmosferoje.
Palydovo skiriamoji geba žemės lygyje bus 25 m, o tai reiškia, kad jis galės matyti pagrindinius atskirus šaltinius.
„Tikimės matyti tokius dalykus kaip naftos perdirbimo gamyklos, plieno gamyklos, aliuminio lydymo gamyklos, cemento gamyklos ir, žinoma, šiluminės elektrinės“, – „BBC News“ sakė „GHGSat“ generalinis direktorius Stephane'as Germainas.
Jau yra keletas nacionalinių kosmoso agentūrų misijų, kuriose stebimas CO2 kiekis. Pavyzdžiui, NASA skraidina savo orbitines anglies dioksido observatorijas, Japonija vykdo misiją „GoSat“, o Kinija – „TanSat“.
Tačiau šios misijos paprastai sudaro didelio ploto anglies dioksido kiekio atmosferoje pokyčių žemėlapius ir nėra pritaikytos atskirų pramoninių kompleksų mastu stebėti super teršėjus.
Kad galėtų stebėti CO2, „GHGSat“ jutiklis turės veikti ties aukštesne aptikimo riba nei metano jutiklis.
Naujasis palydovas vadinsis GHGSat-C10.
„Nėra taip, kad turėtume surasti didžiuosius CO2 teršėjus, mes jau žinome, kur jie yra“, – sakė daktaras Germainas, – „Mes žinome, kur yra didžiosios pasaulio elektrinės, žinome, kur yra aliuminio lydymo gamyklos. Taigi, tai labiau susiję su galimybe patikrinti išmetamųjų teršalų kiekį.“
„GHGSat“ tikisi parduoti savo duomenis vyriausybėms ir finansinių paslaugų rinkoms. Informacija bus naudojama išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimams tikrinti.
