Užsienyje studijas baigusių ar dirbančių lietuvių mokslininkų patirtis itin aktuali, tad svarbu asmeniškai kviesti juos grįžti į Lietuvą ir sudaryti jiems tinkamas sąlygas moksliniam talentui atsiskleisti.
Viena tokių į Lietuvą grįžusių mokslininkių – ketverius metus mokslinį darbą Berlyne dirbusi ir Humboldto universitete daktaro disertaciją apgynusi Rasuolė Lukošė šiuo metu FTMC įgyvendina projektą, susijusį su plonų sluoksnių auginimu, jų analize, charakterizavimu ir galimu pritaikymu kasdieniniame gyvenime. Rasuolė yra laimėjusi prestižinę Europos Sąjungos Marie Skłodowskos-Curie stipendiją ir patekusi į Europos Komisijos skelbiamą perspektyviausių Europos tyrėjų trisdešimtuką.
Daktaro disertaciją Amsterdamo universitete apgynusi Simona Strazdaitė, šiuo metu FTMC tęsianti netiesinės molekulių virpesinės spektroskopijos tyrimus, pažymi, kad po penkerių metų grįžusi į Lietuvą yra maloniai nustebinta, kiek toli pažengė mūsų šalies mokslas per tokį trumpą laiką ir kiek daug gerų pokyčių matyti.
„Turime mokslinių grupių, kurios savo srityje yra žinomos pasauliniu mastu. Dar šiek tiek jaučiasi skirtumas tarp mokslinės veiklos užsienyje ir Lietuvoje, bet manau, kad tai ne mokslininkų kaltė, o labiau senosios mokslinės sistemos padariniai, kurie ilgainiui turėtų visiškai išnykti“, – teigia dr. S. Strazdaitė. Jos vykdomi tyrimai turi labai aiškų praktinį pritaikymą – suprasti, kaip vyksta baltymų agregacijos procesai, kurie sukelia įvairias ligas (pavyzdžiui, Alzheimerio), tam, kad galėtume pristabdyti šiuos procesus.
Oksfordo universiteto absolventas, Londono imperatoriškajame koledže mokslų daktaro laipsnį įgijęs Aurimas Vyšniauskas taip pat grįžo į Lietuvą tęsti mokslinės veiklos. Šiuo metu FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriuje jis vykdo fluorescuojančių sensorinių molekulių tyrimus. Vienas jų praktinio pritaikymo ateityje pavyzdžių – tirti, kaip skiriasi sveikų ir vėžinių ląstelių vidaus aplinka ir vėliau naujai įgytas žinias taikyti diagnozuojant vėžį.
„Nors beveik devynerius metus praleidau Anglijoje, visada svajojau grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie jos augimo. Mano mokslinis darbas priklauso keletui sričių – spektroskopijai, fotofizikai ir fizikinei chemijai. Tačiau dar reikia įdėti nemažai darbo, kad tyrimų metu gautus rezultatus taptų nesudėtinga pritaikyti praktiškai“, – sako mokslininkas.
Paklaustas, kokią žinią norėtų perduoti dvejojantiems dėl grįžimo į Lietuvą užsienyje studijas baigusiems ir dirbantiems mūsų mokslininkams, dr. A. Vyšniauskas sako: „Lietuvos mokslui, mano supratimu, labai reikia žmonių su užsienio patirtimi, su žiniomis apie mažiau čia plėtojamas mokslo sritis ir su naujomis mokslinėmis idėjomis. Vakarų pasaulyje situacija priešinga. Mokslininkų kiekis yra didelis, norint gauti nuolatinį darbą konkurencija yra didžiulė, o vienas prarastas mokslininkas nėra didelis nuostolis. Atitinkamai, grįžę čia jus būsit daug labiau vertinami nei svetur“.
Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis teigia, kad centras nuo pat savo veiklos pradžios vykdo talentų grįžimo programą. „Nuolat intensyviai dirbame siekdami į mūsų šalį susigrąžinti gabius mokslininkus. Ieškome perspektyviųjų, kuriems baigiasi podoktorantūrinės stažuotės užsienyje, kurie apsigynė disertacijas, ir tariamės su jais dėl galimų mokslinių pozicijų FTMC. Džiugina, kad jau turime ne vieną sėkmės istoriją: yra sėkmingai dirbančių, susikūrusių ne tik savo laboratorijas, bet ir verslus. Pavyzdžiui, dr. Ramūnas Valiokas, grįžęs iš Frankfurto sukūrė sėkmingai dirbantį Nanoinžinerijos skyrių, kurio mokslinės-technologinės žinios komercializuojamos per jo paties sukurtas įmones „Ferentis“ ir „Erumpo“. Prof. dr. Rasa Pauliukaitė, grįžusi iš Koimbros universiteto (Portugalija) puikiai plėtoja Funkcinių nanomedžiagų laboratoriją, dr. Audriaus Alkausko, grįžusio iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV), sukurta Elektroninės struktūros teorijos laboratorija įgauna tarptautinį pagreitį, o dr. Sergejus Orlovas, grįžęs ir Max Planck‘o Šviesos mokslo instituto Erlangene (Vokietija) yra Fotoninių technologijų industrinės laboratorijos mokslinis lyderis“, – sako G. Valušis.
Fizinių ir technologijos mokslų centras – didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia vykdomi moksliniai tyrimai, skirti aukštųjų technologijų plėtrai ir žinių ekonomikos kūrimui Lietuvoje ir pasaulyje, kuriami nauji prototipai ir paslaugos, modernios pramonės programos, taip pat sudaromos sąlygos verslui. FTMC dirba 670 darbuotojų, studijuoja 75 doktorantai. Per savo veiklos metus FTMC įvykdė daugiau nei 400 verslo užsakymų ir padėjo daugiau nei 100 įmonių įgyvendinti jų verslo tikslus.
