„Per vasarą surinkti 2,4 mln. naujų prenumeratorių ir iki metų pabaigos prognozuojamas dar beveik 4,5 mln. jų prieaugis rodo, jog bendrovė pamažu brenda iš didžiausios krizės savo istorijoje, o naujasis planas ir kitos priemonės iš tiesų veikia. Deja, prieš kelis mėnesius „Netflix“ vadovo išsakyta skambi frazė, kad linijinės televizijos nebeliks po 5–10 m., dabartinių įvykių fone įgauna naują prasmę. Panašu, kad turinio transliavimo platformos būtent ir bandys tapti naująja tradicine televizija su tomis pačiomis reklamomis, turiniu bei verslo modeliu, nes kitų būdų išsilaikyti itin konkurencingoje turinio platformų rinkoje bent kol kas nerandama“, – teigia „Telia“ televizijos paslaugos vadovė Vitalija Kibildė.
Reklamos ir ribojimai pateisina mažesnę kainą
Pasak V.Kibildės, viena priežasčių, kodėl „Netflix“ pavyko taip smarkiai išpopuliarėti – stipri antitelevizinė kampanija. Galimybė iš karto turėti prieigą prie didžiulės turinio bibliotekos ir neišvysti nė vienos reklamos masino daugelį linijinės televizijos trūkumų nepatenkintų vartotojų. „Netflix“ iškilimas Jungtinėse Valstijose netgi paskatino atsirasti naują terminą „Linijos kirpimas“, kuris reiškė šioje šalyje brangios kabelinės televizijos pakeitimą „Netflix“ ar kitos transliavimo platformos prenumerata.
„Deja, „Netflix“ ilgainiui bandant vartotojus pritraukti ir išlaikyti vis didesnio biudžeto projektais, tokiais kaip „Stranger Things“ ar „Squid Game“, bei kenčiant nuo tokių įsisenėjusių problemų, kaip dalinimasis slaptažodžiais, kompanijai teko pamažu vis labiau kelti prenumeratos kainą. Nors Lietuvoje ji išliko stabili ir svyruoja tarp 8 ir 12 eurų per mėnesį, tokiose aukštu pragyvenimo lygiu pasižyminčiose valstybėse, kaip Jungtinės Valstijos, ji pakilo iki 10 ar net 20 dolerių, priklausomai nuo pasirinkto plano. Nenuostabu, kad žmonės į tai sureagavo labai nepalankiai ir pradėjo bėgti iš platformos. Dar viena iš vartotojų pasitraukimo priežasčių būtų galima įvardinti ir kitų turinio platformų stiprėjimą ir išaugusią konkurenciją“, – komentuoja pašnekovė.
Visgi panašu, jog naujasis pigesnis planas su reklamomis kaip tik ir buvo tai, ko trūko šiai transliavimo platformai. Mokant apytiksliai 7 eurus per mėnesį, reklamos užsakovams leidžiama parodyti 15–30s trukmės reklaminius klipus tiek prieš pasirinktą vaizdo įrašą, tiek jo viduryje.
Kad nuramintų būsimus prenumeratorius, „Netflix“ vadovai žada apriboti bendrą reklamų skaičių iki 4–5 per valandą. Vis dėlto pasigirsta nuogąstavimų, kad norint užtikrinti atitinkamą kiekį klipų ir pritraukti kritinį kiekį reklamos užsakymų, reklamos parodymų gali būti ir daugiau. Taip pat, tai nėra vienintelis reklamomis papildyto plano trūkumas.
Skelbiama, jog jo prenumeratoriai serialais ir filmais galės mėgautis tik palyginus žema 720p vaizdo kokybe, jiems nebus prieinamas visas „Netflix“ turinio katalogas, o atsisiuntimo funkcija žiūrėjimui lėktuve ar kitose vietose, kur nepasiekiamas internetas, bus deaktyvuota.
Kita vertus, nepanašu, jog tai labai gąsdintų būsimuosius šio plano prenumeratorius. Pagal pirminį susidomėjimą, „AdAge“ prognozuoja, kad iki šių metų pabaigos prenumeratos lygmenį su reklamomis pasirinks maždaug pusė milijono vartotojų.
Vienas žingsnis televizijos link
„Telia“ atstovė pastebi, kad nors reklamomis papildytas internetinis vaizdo turinys nėra naujiena – prie to jau pripratome žiūrėdami „YouTube“ ar „Facebook“ įrašus – „Netflix“ nesiruošia taikyti nusistovėjusio verslo modelio. Reklaminio turinio šioje platformoje negalės rodyti visi norintys, o užsakovams bus keliami labai aukšti reikalavimai.
Remiantis reklamą ketinusių pirkti kompanijų nutekinta informacija, „Netflix“ užsakovams nustatė rekordiškai aukštas kainas. Už tūkstantį pasiektų vartotojų ketinama prašyti nuo 60 iki 65 JAV dolerių, kas šią platformą iškelia virš „HBO Max“ ir kitų panašų modelį taikančių konkurentų. Be to, „Netflix“ reikalauja iš karto pasirašyti ilgalaikes dešimčių milijonų vertas sutartis ir planuoja vykdyti labai griežtą turinio kontrolę, pavyzdžiui, neįsileisti politinių reklamų. Tokiais būdais greičiausiai taikomasi į tas kompanijas, kurios paprastai perka reklamą linijinėje televizijoje ir tam išleidžia daugiausia lėšų.
Anot V.Kibildės, tenka sutikti, jog reklamų skaičius ir ilgis „Netflix“ platformoje vis dar yra daug patrauklesnis vartotojui, lyginant su įprasta televizija. Būtent dėl trumpesnių reklamų ir nedidelio jų kiekio, „Netflix“, „HBO Max“, „Disney+“ ir kitos turinio transliavimo platformos šiandien yra ten, kur televizija buvo prieš 50 metų.
Turinio platformos reklamos užsakovams dar ne iki galo pažįstama teritorija, kuri turi didelį potencialą, kadangi daugelis vartotojų nėra nusiteikę mokėti visos paslaugos kainos ir sutinka ją subsidijuoti platformos iš reklamos sugeneruotomis lėšomis. Tik laiko klausimas, kada „Netflix“ prenumeratos kainos kartelė nusileis dar žemiau, o reklamoms suteikiamas laikas paaugs turinio sąskaita.
„Kitaip tariant, „Netflix“ vadovas, kalbėdamas apie televizijos likimą, nutylėjo vieną faktą – kad platforma pati seka jos pėdomis ir svajoja ją pakeisti, siūlydama kone analogišką paslaugą. Ar linijinę televiziją bus taip lengva nugalėti, parodys laikas, tačiau iki galo nepasiteisinęs prenumeratos modelis ir reklamų integracija „Netflix“ šansus tikrai mažina“, – reziumuoja „Telia“ televizijos paslaugos vadovė Vitalija Kibildė.
