„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Į nieką nepanaši senovinė kaukolė glumina mokslininkus: gali perrašyti evoliucijos istoriją

Senovinė kaukolė glumina mokslininkus, nes ji nepanaši į jokį žinomą žmogaus protėvį, rašo „Business Insider“.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / 123RF.com nuotr.

Paslaptingoji 300 000 metų senumo maždaug 12-13 metų amžiaus vaiko kaukolė pirmą kartą buvo aptikta Hualongdongo mieste Rytų Kinijoje 2019 m. kartu su kojos kaulu.

Mokslininkai mano, kad šis individas, žinomas tik kaip HDL 6, yra šiuolaikinio žmogaus ir nežinomo hominino, tuo metu egzistavusio Kinijoje, mišinys, pirmadienį pranešė "Science Alert".

Kaukolė turi veido bruožų, panašių į ankstyvųjų šiuolaikinių žmonių, kurie, mokslininkų nuomone, pradėjo šakotis nuo kito žmogaus protėvio, žinomo kaip Homo erectus, maždaug prieš 550 000-750 000 metų.

Tačiau kaukolės viršus ir įdubęs smakras "atrodo atspindi primityvesnius bruožus", - liepos 31 d. paskelbtoje kaulų analizėje rašė Kinijos mokslų akademijos paleontologas Xiujie Wu.

Šie bruožai yra artimesni denisovanų - dabar jau išnykusios Rytų Azijos homininų atšakos, kuri maždaug prieš 400 000 metų atsiskyrė nuo neandertaliečių - veido struktūrai.

Tokia keista kaukolės forma "niekada nebuvo užfiksuota vėlyvojo viduriniojo pleistoceno homininų fosilijų sankaupose Rytų Azijoje", - teigė mokslininkai naujausioje analizėje.

Gali būti, kad šis atradimas gali iš naujo perrašyti tai, ką žinome apie žmonių linijas šiame regione. Jis leidžia manyti, kad Rytų Azijoje kartu galėjo egzistuoti denisovanai, Homo erectus ir ši nauja, mums "filogenetiškai artima" linija.

Wu et al. PNAS 2019, doi.org/10.1073/pnas.1902396116/Virtualiai atkurta HLD 6 kaukolė: (A) priekinis vaizdas, (B) kairysis šoninis vaizdas, (C) užpakalinis vaizdas, (D) dešinysis šoninis vaizdas, (E) viršutinis vaizdas ir (F) apatinis vaizdas
Wu et al. PNAS 2019, doi.org/10.1073/pnas.1902396116/Virtualiai atkurta HLD 6 kaukolė: (A) priekinis vaizdas, (B) kairysis šoninis vaizdas, (C) užpakalinis vaizdas, (D) dešinysis šoninis vaizdas, (E) viršutinis vaizdas ir (F) apatinis vaizdas

Tai ne pirmas kartas, kai žmogaus palaikai sujaukia tvarkingą evoliucijos žinių kelią, kuriuo, kaip manoma, atsirado žmogus.

Daugelį iš mūsų mokė, kad Homo sapiens atsirado iš Homo erectus Afrikoje į pietus nuo Sacharos maždaug prieš 200 000 metų.

Tačiau tikrovė atrodo kur kas painesnė. Archainės Homo sapiens fosilijos dažnai turi senųjų veido struktūrų ir šiuolaikinių bruožų mišinį, todėl ši laiko juosta yra šiek tiek sudėtingesnė, nei mums atrodo iš mokyklinių vadovėlių.

Pavyzdžiui, 2017 m. Maroke rastų maždaug prieš 300 000 metų palaikų su Homo sapien panašiais bruožais, kurie leidžia manyti, kad žmonės galėjo atsirasti daug anksčiau, nei manyta.

Taip pat yra paleontologinių ir genetinių įrodymų, leidžiančių manyti, kad senovės žmonės kryžminosi su savo pusbroliais neandertaliečiais ir denisoviečiais, o tai dar labiau komplikuoja kraujo linijas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“