Pilotuok lėktuvą, naviguok, palaikyk ryšį (angl. Aviate, Navigate, Communicate) – tai paprasčiausia veiksmų schema, kokia tik gali būti, tačiau pilotai ją laiko nepamainoma. To mokoma pilotų mokyklose, tai kapitonai primena jaunesniems antriesiems pilotams, tai kritiniu momentu jie patys išgirsta ausinėse kaip gero palinkėjimą iš oro eismo kontrolierių. Tačiau ką tai reiškia?
Visų pirma tai reiškia, kad privalai valdyti lėktuvą. Net jei orlaivis yra sugedęs, tu esi tas, kuris sekdamas nustatytomis taisyklėmis, savo patirtimi ir įgūdžiais gali priimti sprendimus. Tu negali tiesiog nustoti pilotuoti lėktuvą, pasimesti ir užsiimti kuo nors kitu. Tavo prioritetas – kontrolė ir tu gali ją pasiekti, nesvarbu kokia situacija tai būtų.
Antrasis žingsnis – navigacija. Privalai žinoti, kur esi. Tai padės priimti teisingus sprendimus. Kurioje pusėje artimiausias nusileidimo takas? Kurioje pusėje yra gyvenvietės? Kur artimiausias nusileidimui tinkantis vandens telkinys? Kur tavo lėktuvas?
Galiausiai, pilotas privalo palaikyti komunikaciją. Jis turi kalbėtis su žmonėmis kitame radijo ryšio gale. Jie gali padėti, jei tik žinos situaciją. Pasakok jiems viską, bet daryk tai tvarkingai ir ramiai, klausykis jų pateikiamos informacijos, bet nepamiršk pirmų dviejų užduočių. Beviltiškų situacijų nėra.
Tą pačią mantrą galima pritaikyti ir kitoms gyvenimo situacijoms, kurios atrodo labai sudėtingos. Visų pirma, turi atgauti kontrolę, susivokti, kokia tavo padėtis, o galiausiai – palaikyti komunikaciją. Greičiausiai šis planas tiks ne visose situacijose, bet dažnai jis suveiks puikiai.
Ar esate matę tuos vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti bejėgiškai slidžiame kelyje slystantys automobiliai? Visiškai jokio sukibimo neturinti mašina lėtai slysta nuo kelio, o bejėgis vairuotojas tiesiog laiko nuspaustą stabdžio pedalą. Galiausiai jis iššoka iš automobilio, o paskui jį – ir keleivis. Įsivaizduokite save tokioje situacijoje – ar nebūtų geriau, jei išlaikytumėte šaltą protą, imtumėte aktyviais veiksmais kontroliuoti automobilį, įvertintumėte jo padėtį kelkraščio atžvilgiu ir lieptumėte keleiviui nusiraminti?
Nekenčiate viešo kalbėjimo? Nustokite mekenti, imkite kontroliuoti savo pasakojimą, tegul sakinys kuria sakinį. Suvokite, kad jūsų padėtis platesniame kontekste nėra tokia jau bloga. Galiausiai, kalbėkite su žmonėmis – jei vienas iš klausytojų (pavyzdžiui, dėstytojas) jums uždavė per daug sudėtingą klausimą, jį išskaidykite.
Sunkiai sekasi darbo pokalbis? Vėlgi, suimkite save į rankas ir imkite kurti pasakojimą. Tegul kiekvienas jūsų atsakymas būna susijęs su ankstesniu, o jūs atrodysite tarsi būtumėte lygiavertis pokalbio dalyvis. Suvokite savo padėtį – tai yra tik pokalbis dėl darbo vienoje įmonėje iš tūkstančių, viename kambaryje iš milijono. Bet kada galite išeiti, jums nėra ko bijoti. Galiausiai, kalbėkitės su žmogumi, kuris iš jūsų ima interviu. Tegul jis žino, kaip jaučiatės ir ko siekiate tuo pokalbiu.
Kontrolė, padėties suvokimas ir komunikacija jus ištrauks iš daugelio sudėtingų situacijų. Kai atrodys, kad nėra prasmės, prisiminkite, kad pirmiausiai nėra prasmės pasiduoti.
