Galinga raketa – pati galingiausia iš šiais laikais naudojamų raketų-nešėjų – nuo Žemės iš Kennedy kosminių skrydžių centro (JAV) atsiplėšė 6:35 vietos laiku. Lietuvoje tuo metu buvo jau penktadienio naktis, 1:35. Tai yra tas pats legendinis kosmodromas, iš kurio kilo ir „Apollo“ misijos, skraidinusios žmones į Mėnulį. Maždaug po 34 minučių nuo starto raketa į orbitą paleido pažangų ryšių palydovą „Arabsat-6A“, kuris daliai Artimųjų Rytų, Afrikos ir Europos regiono gyventojų teiks interneto ir ryšių paslaugas.
Antrasis „Falcon Heavy“ startas, kurį parai teko atidėti dėl nepalankių orų pakilimo aikštelėje, vyko be priekaištų, nors tai buvo pirmas kartas, kai „Falcon Heavy“ startavo su patobulintomis „Block 5“ versijos raketomis. „Falcon Heavy“ sudaro trys į vieną korpusą sukabintos „Falcon 9“ pirmosios pakopos raketos, tokiu būdu gaunant milžinišką kosminį aparatą su 27 varikliais.
Po bandomojo „Falcon Heavy“ skrydžio, vykdyto 2018 m. vasarį, „SpaceX“ priėmė sprendimą ateities raketose naudoti „Block 5“ raketas-nešėjas, kokios „Falcon 9“ skrydžiams naudojamos nuo praėjusių metų gegužės. Lyginant su prieš metus iškelta „Falcon Heavy“ raketa, naujoji kosminio transporto priemonė dėl naujos variklių versijos įgijo papildomus 10 proc. keliamosios galios, kuri dabar viršija 2,26 mln. kg.
Be padidintos keliamosios galios „Block 5“ raketose esama ir daug kitų patobulinimų, kurių pagrindinė paskirtis – palengvinti daugkartinį šių aparatų naudojimą. Senesnės versijos „Falcon 9“ raketos buvo skirtos panaudoti du arba tris kartus. Tuo tarpu „Block 5“, anot Elono Musko, praktiškai be jokių remonto darbų tarp skrydžių galės kilti iki dešimties kartų.
Siekiant šio tikslo inžinieriai sunkiausiai „SpaceX“ raketai sukūrė ilgą atnaujinimų sąrašą. Svarbiausi pakeitimai – patobulinti varikliai, patvaresnis dvi raketos pakopas jungiantis segmentas, nauji titano „pelekai“ bei nauja šiluminės apsaugos sistema – buvo sukurti taip, kad raketa lengviau ištvertų starto ir nusileidimo metu patiriamą mechaninį stresą. Tokiu būdų „SpaceX“ galės pamažu auginti kosminiuose skrydžiuose jau išbandytų raketų flotilę.
Po pirmojo komercinio „Falcon Heavy“ skrydžio „SpaceX“ jau yra pasirengę sudaryti stabilų kosminių skrydžių grafiką. Artimiausias „Falcon Heavy“ startas turėtų vykti šiemet, jo metu turėtų būti keliamas JAV Karinių oro pajėgų „Space Test Program 2“ misijos palydovas ir „Planetary Society“ bandoma Saulės burė.
Bazinė vieno „Falcon Heavy“ starto kaina yra 90 mln. JAV dolerių. Praėjusiais metais „SpaceX“ pasirašė labai patrauklią sutartį su JAV Karinėmis oro pajėgomis 2020 metais iškelti palydovą už 130 mln. JAV dolerių.
Pirmą kartą apie ketinimus statyti „Falcon Heavy“ raketą „SpaceX“ atstovai prabilo 2011 m. balandį, prognozuodami, kad pirmieji raketos skrydžiai galėtų įvykti jau po dvejų metų. Tiesa, ši nusimatyta data atėjo ir patyliukais praėjo, o pirmojo bandomojo skrydžio reikėjo laukti net septynerius metus. Prieš pernykštį startą E.Muskas minėjo, kad raketos projektavimo ir kūrimo darbai kainavo apie 500 mln. JAV dolerių.
Bet krovinio kėlimas su „Falcon Heavy“ yra tik viena iš dabar jau daugelio „SpaceX“ teikiamų paslaugų: dar šiemet ketinama pradėti žmonių gabenimą į Tarptautinę kosminę stotį naudojant „Crew Dragon“ kapsulę, kurią taip pat sukūrė „SpaceX“. Be to, „Falcon Heavy“ pačia galingiausia raketa planetoje bus ganėtinai trumpai – „SpaceX“ jau dabar kuria naują, dar pažangesnę ir galingesnę sistemą, skirtą tarpplanetiniams skrydžiams.
Vos prieš kelias dienas – balandžio 5 – „SpaceX“ užbaigė projekto „Starhopper“ vystymo darbus. Tai yra naujosios tarpplanetinės raketos bandymų platforma, skirta daugkartinio panaudojimo galimybei bandyti bei vystyti. Ir nors šios raketos projektas yra vis dar ganėtinai ankstyvoje vystymo fazėje, jau žinomas pirmasis keleivis, skrisiantis ja aplink Mėnulį: Japonijos verslininkas Yusaku Maezawa užsisakė kelionę, kuri vyks ne anksčiau nei 2023 metais.
Artimiausias „SpaceX“ skrydis vyks balandžio 29 dieną, kuomet „Falcon 9“ raketa krovinine „Dragon“ kapsule kels krovinį į Tarptautinę kosminę stotį.
