Įdomiausi faktai apie raumenis: kuris stipresnis – liežuvis ar sėdmens raumuo?

Žmogaus kūnas yra labai judrus ir lankstus. Taip, mes negalime bėgti taip greitai kaip daugelis gyvūnų ar karstytis medžiais, tačiau visus mums reikalingus darbus nudirbame palyginti grakščiai. Taip yra dėl to, kad žmogaus raumenų sistema yra puikiai išvystyta. Bet ką apie ją žinote? Šiandien siūlome susipažinti su penkiais įdomiais ir linksmais faktais apie mūsų raumenis.
Plastifikuoti žmonių kūnai parodoje „Body Worlds“
Plastifikuoti žmonių kūnai parodoje „Body Worlds“ / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Raumenų masė sudaro iki 40 proc. visos kūno masės. Moterims šis rodiklis yra mažesnis – apie 23 procentus. Žinoma, kuo daugiau riebalų žmogus užsiaugina, tuo šis procentas mažesnis. Tiesa, raumenys yra sunkesni už riebalus. Beje, jei jau nusprendėte užsiauginti papildomos raumenų masės nudžiugsite sužinoję, kad užsiauginti raumenis trunka perpus trumpiau nei juos prarasti. Tai yra, jei metus sportuodami įgijote raumenų, praeis net dveji metai be sporto, kol jie susitrauks iki buvusio dydžio.

Įvardinti stipriausią raumenį mūsų kūne nėra taip jau paprasta. Širdis, be jokios abejonės, yra ištvermingiausias mūsų turimas raumuo – ji be perstojo susitraukinėja visą mūsų gyvenimą. Kita vertus, liežuvis yra stipriausias mūsų raumuo pagal savo dydį. Bet jei žiūrėsime tik į raumenų pajėgumus, tai stipriausias raumuo yra ir didžiausias pagal svorį – didysis sėdmens raumuo. Tiesa, mokslininkai ir paties žodžio „stipriausias“ nemėgsta, nes egzistuoja daugybė skirtingų matavimo metodų. Ir akies vokus valdantys raumenys yra gana stiprūs, ir žandikaulio, ir gimdos, ir t. t.

Žmonės sąmoningai beveik niekada negali iki galo išnaudoti savo raumenų jėgos. Kai žmogų nutrenkia elektra, jis yra tarsi nusviedžiamas per visą kambarį. Tai, žinoma, padaro ne pati elektros energija, o žmogaus raumenys ir nieko panašaus normaliomis sąlygomis pakartoti neįmanoma. Pastebima, kad ir patekęs į ekstremalią situaciją, kuomet žmogaus kūne gausu adrenalino, jis yra gerokai stipresnis. Mokslininkai teigia, kad hipnozė ir saviitaiga žmogų gali padaryti stipresniu tiesiog pašalinus dalį pasąmoningų apribojimų.

Vienam žingsniui žengti reikia apie 200 raumenų pagalbos. Žinoma, šis skaičius svyruoja, priklausomai nuo jūsų eisenos ir raumenų skaičiavimo. Bet kuriuo atveju, tai įrodo, kad vaikščiojimas yra itin naudingas žmogaus raumenų sistemai. Ir apskritai, saikingas sportas žmonių sveikatai yra naudingas, nors tais laikais, kai atsirado pirmieji sporto klubai, dalis gydytojų manė, kad tai tik pablogins visuomenės sveikatą. Buvo manoma, kad žmonės nesugebės saikingai sportuoti, per daug apkraus širdį ir užsiaugins neproporcingai daug raumenų masės. Prieš porą šimtų metų moterims raumeningi vyrai taip pat nelabai patiko, nes ryškūs raumenys buvo siejami su žemu statusu visuomenėje ir fiziniu darbu. Dabar, žinoma, moterų skonis dėl vyrų yra visiškai kitoks.

Raumenys šildo mūsų kūną. Nors mes juos dažniausiai naudojame judėjimui ir kitoms fizinės užduotims atlikti, mūsų raumenys turi kur kas daugiau funkcijų. Pavyzdžiui, susitraukinėdami jie išskiria šilumą, kuri mums taip reikalinga. Raumenys sukuria iki 85 proc. visos mūsų kūno šilumos. Tai yra priežastis, kodėl kai šalta mes drebame – mūsų kūnas bando sušilti sutraukinėdamas raumenis. Raumenys taip pat dalyvauja virškinimo procese, stumdami maistą, palaiko kūno pusiausvyrą bei apsaugo vidaus organus.

Tiek faktų apie raumenis šį kartą. Mokslas žmogaus raumenyną vis dar aktyviai tyrinėja, todėl ateityje neabejotinai sužinosime dar daugiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų