Dalyviai išbandė per pusmetį savo sukonstruotus palydovus „CanSat“ ir bepiločius orlaivius. Pasak organizatorių, tokie renginiai ir juose pristatomos technologijos kosmosą priartina arčiau mūsų, tačiau ši sritis Lietuvoje vis dar nauja, todėl yra svarbu skatinti ir ugdyti jaunimą dirbti naujųjų technologijų srityje.
„Mes labai džiaugiamės matydami čia daug jaunimo – ne tik berniukų, bet ir mergaičių, ir tikimės, kad po kelerių metų mes juo pamatysime aukštosiose mokyklose, ir jie dirbs ir konstruos tokius palydovus, kurie galės pasiekti ir tikrąjį kosmosą“, – teigė Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus.
Įvykusių finalinių startų metu, „CanSat“ konkurso dalyvių palydovai buvo leidžiami iš raketų į 1000 metrų aukštį, palydovai turėjo saugiai nusileisti ant žemės ir įrašyti skrydžio informaciją, kurią vėliau komandos apdorojo. Be privalomų užduočių komandos galėjo atlikti ir papildomas užduotis, pavyzdžiui, skrydžio metu perduoti skrydžio duomenis ir vaizdus arba saugiai paskraidinti žalią vištos kiaušinį.
Tuo metu kitoje rungtyje besivaržę bepiločiai orlaiviai turėjo pasiekti 150-200 m aukštį, nuskristi reikiamą atstumą, aptikti horizontalius ir vertikalius taikinius, nuskaityti informaciją, įrašyti skrydžio duomenis ir saugiai nusileisti. Visa skrydžių metu gauta informaciją buvo pateikta vertinti konkurso komisijai.
 |
| Lietuvos kosmoso asociacijos nuotr./Bepiločių lėktuvų bandymo aikštelė |
Vienas konkurso vertintojų komisijos narių, Kosmoso Technologijų ir Mokslo Instituto direktorius, lietuviškojo palydovo „LitSat-1“ technikos vadovas Domantas Bručas tikino, kad šiame renginyje dalyvavęs jaunimas turi įgijęs reikiamos kompetencijos konstruoti, skraidyti. Pasak jo, keletas dalyvių gali būti kviečiami prisijungti prie pirmosios lietuviškos kosmoso misijos – palydovo konstravimo bei paleidimo.
„Šie palydovai, kurie yra paleidžiami šiuo metu – į vieno kilometro aukštį, jie kosmoso nepasiekia. O „Cubesatas“, šio modelio aparatai dažniausia gaminami aukštosiose mokyklose ir pagal mūsų planą, turėtų būti nugabentas į Tarptautinę kosminę stotį ir iš ten paleistas į orbitą, kurios atstumas iki žemės yra maždaug keturi šimtai kilometrų ir „Cubesatas“ pusę metų skries kosmose“, – sakė Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus.
Konkurso metu skraidę bepiločiai orlaiviai jau šiuo metu yra pritaikomi kai kuriose sektoriuose. Naujosios technologijos bei inovacijos rūpi ir Lietuvos kariuomenei, kuri šiuo metu diegia inovacijas oro gynyboje, krašto apsaugoje.
„Tos technologijos yra ateities technologijos. Tai jau dabar matome daug užsienio šalių kariuomenių, kurios tas technologijas naudoja. Lietuvos kariuomenė – ne išimtis, taip pat naudoja dalį tų technologijų. Aš kaip karinių pajėgų atstovas, konkrečiau oro gynybos bataliono atstovas, tai iš savo pozicijų grynai žiūrint, tai šios technologijos labai praverčia mums, oro gynybininkams, kuriant takinius mūsų priešlėktuvinei ginkluotei“, – tikino Lietuvos kariuomenės oro pajėgų, oro gynybos bataliono operacijų skyriaus viršininkas, kapitonas Ovidijus Pilitauskas.
