„Jos gali būti matomos vorele, bet gana plačiu atstumu – maždaug per pusę dangaus. Kai kurios arčiau viena kitos, kitos – toliau“, – 15min teigė Vilniaus universiteto (VU) astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas.
Dauguma turėtų būti išsirikiavusios į dešinę pusę nuo Saulės, ten jų ir reikėtų dairytis.
O tokių vaizdų vertėtų tykoti ankstų rytą, mat dieną Saulės ryškumas yra per didelis ir jis planetas tiesiog užgožia, o vakare planetos jau būna po horizontu.
Visgi visų planetų plika akimi išvysti neįmanoma.
Artėjant vasaros viduriui ankstyvais rytais, apie 4 val., vienoje eilėje ryškiau bus matomas Jupiteris, Marsas ir Saturnas.
Artėjant rudeniui į liniją turėtų įsiterpti ir Venera, kuri šiuo metu, žvelgiant iš Žemės perspektyvos, yra pasislėpusi už Saulės. Tad laimingieji turi galimybę išvysti ir keturias vorele išsidėsčiusias planetas.
„Kitos planetos, kaip Merkurijus, yra per daug arti Saulės, kad jį pamatytume, jis paskęsta Saulės šviesoje. Jį galima sumedžioti nebent per žiūronus. O Uranas ir Neptūnas yra per toli, jie atrodo labai blyškūs, juos nebent irgi galima rasti per žiūronus.
Bet jeigu žiūrima su žiūronais, yra galimybė pamatyti ir 6 planetas linijoje vienu metu: Jupiterį, Marsą, Saturną, Venerą, Uraną ir Neptūną. Tik Uranui ir Neptūnui surasti reikia neblogos patirties, juos pamatyti, atskirti dažnai būna sudėtinga“, – paminėjo V.Dobrovolskas.
Dėl šios priežasties jis ragina nevengti telefonams skirtų programėlių, kuriomis naudojantis galima sužinoti, kur tiksliai esamu metu yra norima išvysti planeta.
