Nepaisant to, kad Islame numatytos išimtys, leidžiančios naudoti vakcinas tuo atveju, jeigu nėra alternatyvų, milijonai indoneziečių pakluso šventikų nurodymams – vakcinavimas šalyje tapo labai nepopuliarus.
Indonezijos ulamos tarybos (MUI) paskelbtas religinis įsakas (fatva) yra teisiškai neįpareigojantis. Tačiau uolūs musulmonai tokius įsakus vertina labai rimtai, o pridėjus jau ilgą laiką dezinformacijos apie vakcinas siejamą abejonę, to pakako, kad visoje šalyje musulmonai nuspręstų nesiskiepyti ir neskiepyti savo vaikų.
Iš dalies dėl socialinių ir ekonominių veiksnių, iš dalies dėl geografinės izoliacijos Indonezijoje ir iki šiol nemaža gyventojų dalis nebuvo pasiskiepiję, dėl to šalyje neretai susidarydavo nemažos užkrečiamų ligų (pvz., tymų) protrūkių kišenės.
Neigiamo visuomenės požiūrio į skiepus skatinimas šioje situacijoje tikrai atliko nemenką vaidmenį. Viso pasaulio musulmoniškų valstybių sveikatos apsaugos sistemų atstovai priversti kovoti su augančiu nepasitikėjimu skiepais, todėl dažnėja ligos, nuo kurių nesunku apsisaugoti skiepijantis.
Pasaulio sveikatos organizacijos Pasauliniame vakcinavimo plane nurodyta, kad Indonezijos už sveikatos apsaugą atsakingų institucijų atstovai ėmėsi koordinuotų pastangų išnaikinti tymus ir raudoniukę.
Pagrindinėje Javos saloje pašalintos didžiausios kliūtys vykdyti vakcinavimo programas, pagal kurias turėjo būti paskiepyta beveik 70 mln. vaikų nuo 9 mėnesių iki 15 metų. Ir iki šiol šių programų rezultatai buvo daug žadantys.
„Džiaugiamės pasiekę numatytą 95 procentų vakcinavimo lygį. Bet žadėjome pasiekti ir 100 procentų lygį visoje provincijoje“, – praėjusiais metais sakė Rytų Javos gubernatorius Soekarwo.
Kad skiepų programa būtų sėkminga, reikalingas ir visuomenės pritarimas. Tai reiškia, kad reikia užtikrinti tėvus, jog vakcinavimas yra ne tik saugus ir efektyvus, tačiau nesikerta ir su religiniais įsitikinimais.
O šioje vietoje koją kiša kai kuriose vakcinose kaip stabilizatorius naudojama želatina, išgaunama iš kiaulių.
Izraelyje ir daugumoje valstybių, kur dominuoja Islamo religinės grupės, tai nekelia didelių problemų, nes visuomenės sveikata yra vertinama rimčiau. Indonezijoje naudotos vakcinos ir anksčiau nebuvo įvertintos kaip „halal“ (švarios). Terenganu valstijos Fatvos komitetas Malaizijoje 2016 metais netgi buvo paskelbęs, kad visiems musulmonams pasiskiepyti yra privaloma.
Indonezijos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai kreipėsi į savo šalies aukščiausiuosius Islamo šventikus tikėdamiesi tokio paties pareiškimo kaip ir Malaizijoje. Tačiau gavo visiškai priešingą atsakymą.
Paskelbus fatvą vakcinoms, Indonezijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su galinga kliūtimi, dėl kurios bus dar sunkiau siekti numatyto skiepijimo tikslo ne tik Javoje, bet ir kitose provincijose.
Musulmonų taryba atsargiai pripažino, kad nesiskiepijimas yra didelė grėsmė visuomenės sveikatai, o tinkamų alternatyvų nei tymų ir raudoniukės vakcinoms nėra. O jų fatva buvo savotiškas pripažinimas, kad Islamą išpažįstančios šeimos privalo skiepyti savo šeimos narius „nelegaliomis“ vakcinomis, kol valdžios atstovai bus priversti ieškoti alternatyvos.
Tačiau tokio gluminančio ir dviprasmiško pareiškimo efektas buvo milžiniškas ir visai ne toks, kokio tikėjosi medikai: kilus susirūpinimui, kad vakcinos yra „haram“ (nešvarios, draudžiamos), Javos saloje ir kitose šalies provincijose vakcinavimo lygis krito iki 7 procentų.
Kad raudoniukės vakcinavimo programa būtų sėkminga, reikia, kad paskiepyti būtų apie 80 proc. žmonių. Skiepijimas nuo tymų būna sėkmingas tik pasiekus maždaug 95 proc. ribą.
Dabar svarstoma, kad kiaulės želatiną vakcinose reikėtų keisti karvių želatina, tačiau pasikeitus vakcinos sudėčiai vėl reikės atlikti ne vienerius metus truksiančius tyrimus.
