Tačiau informacinių ir ryšių technologijų asociacija „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas sako pasigendantis realių valdžios veiksmų, nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija trečiadienį ir pareiškė į Lietuvą kviečianti kvalifikuotus specialistus ir įmones iš Baltarusijos.
„Aš veiksmus vertinu teigiamai, o šnekas – neigiamai. Mes turime labai paprastą pasakymą – pereikime nuo žodžių prie darbų. Jeigu imtume IT specialistus, tai vienareikšmiškai reikia, kad kaip įmanoma daugiau jų galėtume čia turėti“, – BNS sakė M.Ubartas.
„Tačiau šiuo metu joks specialistas pas mus negali įvažiuoti, nes reikia pateikti ne senesnį nei 72 valandų COVID-19 testą. Antra, reikia duoti jiems vizas, nes dabartinė vizų suteikimo procedūra yra tokia, kad turime atidarę humanitarinį koridorių, bet šiaip svarstant vizų priėmimą, tai jis yra ilgas. Pasakykime 500 žmonių iš IT sektoriaus – prašau, gaunate metines vizas, iškart“, – siūlė jis.
Anot M.Ubarto, Lietuvoje yra ir kitų biurokratinių kliūčių atvykti specialistams iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, pertekliniai reikalavimai dėl kvalifikacijos nustatymo.
Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas pabrėžia, kad dabartiniame politiniame kontekste nesinorėtų kalbėti apie galimybes, tačiau ilguoju laikotarpiu didžiausią potencialą turi būtent IT sektorius.
„Didžiausią potencialą ateityje turi IT sektorius. Netgi savotiškai keista, kad Lietuva su Baltarusija turi silpnus ryšius technologijų segmente“, – BNS sakė M.Katinas.
„Lietuvoje vystosi startuolių ekosistema, yra rizikos kapitalo fondų sistema. Baltarusija už 150 kilometrų turi visiškai paralelinę ekosistemą, ji turbūt dar didesnė nei pas mus. Tarpusavio tiltai yra, bet jie labai silpni“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Netgi savotiškai keista, kad Lietuva su Baltarusija turi silpnus ryšius technologijų segmente.
Anot jo, Lietuva galėtų tapti savotišku langu Baltarusijos IT įmonėms, kurios nori žengti į Europos Sąjungos (ES) rinką – jas būtų galima skatinti atsidaryti filialus Lietuvoje.
IT sektoriui gresia stagnacija
„Infobalt“ balandį skelbė, kad Lietuvos IT sektorius vis dar auga sparčiai – per pastaruosius penkerius metus jis padidėjo 56 procentais. Tačiau M.Ubartas sako, kad sektoriui smarkiai trūksta darbuotojų – jų šiuo metu būtų galima įdarbinti dar 13 tūkstančių.
„Mūsų atliktas tyrimas rodo, kad iš moksleivių, kurie įstoja studijuoti IT – jų yra apie 4 tūkst. – iš jų baigia apie 2 tūkst. Turime paradoksalią situaciją, kai IT sektoriuje atlyginimų vidurkis yra dvigubai didesnis nei šalies vidurkis, turime įstojančių žmonių, bet jie yra nepajėgūs pabaigti studijų ir išmokti“, – sakė M.Ubartas.
„Stagnacija, iš vienos pusės, galima dėl šito, iš kitos pusės galima stagnacija dėl pačios konjunktūros, nes pas mus yra daug įmonių, kurios pardavinėja plėtros paslaugas valandiniu įkainiu, o ne pačius produktus“, – pridūrė jis.
Pasak M.Ubarto, migracijos taisyklių atlaisvinimas ir biurokratinių kliūčių naikinimas galėtų būti vienas sprendimų tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, siekiant išvengti IT sektoriaus stagnacijos.
„Infobalt“ vadovas sako, kad įmones iš Baltarusijos būtų galima pritraukti ne tik į Vilnių ar Kauną, bet ir į regionus.
„IT įmonės nebūtinai turi suvažiuoti į Vilnių ar Kauną. Mes galime sudaryti sąlygas Visagine, Alytuje, Rietave, Balbieriškyje Turto bankas pardavinėja gražius bendrabučius. Taip galime atgaivinti regionus“, – teigė M.Ubartas.
Tarptautinis ar lokalus žaidėjas?
Pasak M.Katino, Lietuva savo ekonominėje strategijoje turi apsibrėžti, kuriose rinkose yra šalies pagrindinės ambicijos.
„Jeigu kalbant apie geopolitinį lygį – pirmas klausimas yra, ar Lietuva nori būti tarptautinis žaidėjas, ar lokalus? Jeigu Lietuva nori būti tarptautinis žaidėjas, tai ji turi apsibrėžti savo geografiją, kuriose rinkose ji turi ambicijas“, – sakė M.Katinas.
Jei Lietuva nori būti tarptautinė žaidėja, mums tikrai verta dirbti su Baltarusija ir Ukraina kaip viena artimiausių rinkų ta prasme, kad trūksta mums IT studentų.
„Jeigu mes kalbame apie užsienio studentus, mokslininkų pritraukimą, arba gebėjimą tapti vartais į ES, tai mums neabejotinai Ukraina ir Baltarusija yra vieni iš galimų geopolitinių partnerių“, – pabrėžė jis.
Pasak agentūros vadovo, jei Lietuva nepritrauks specialistų iš šalių, kurių žmonėms Lietuva yra patraukli vieta tobulėti, šalies demografiniai rodikliai bus neigiami.
„Jei Lietuva nori būti tarptautinė žaidėja, mums tikrai verta dirbti su Baltarusija ir Ukraina kaip viena artimiausių rinkų ta prasme, kad trūksta mums IT studentų. Priimkime 100 kiekvienais metais, sukurkime stipendijų mechanizmą“, – teigė M.Katinas.
„Jeigu Lietuva nepritrauks tarptautinių studentų iš kitų vietų, kur Lietuva yra patraukli vieta augti ir tobulėti, tai bendras demografijos ženklas bus su minusu“, – pridūrė jis.
Išsiskiriantis IT sektorius
Nors Baltarusijos energetikos, trąšų, sunkiosios technikos ir žemės ūkio sektoriuose dominuoja valstybinės įmonės, Minske pastaraisiais metais suklestėjo IT sektorius – jame oficialiais duomenimis yra beveik 1,7 tūkst. įmonių, dirba daugiau nei 54 tūkst. darbuotojų.
IT sektorius Baltarusijoje 2018 metais sukūrė 5,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginti panašią vertę kūrė žemės ūkio ir miškininkystės (6,4 proc.), transporto (5,8 proc.) ir statybų (5,4 proc.) sektoriai.
Pavyzdžiui, Baltarusijos kompanija „Wargaming“ sukūrė populiarų žaidimą „World of Tanks“, šalyje taip pat sukurta daugiau nei milijardą registruotų naudotojų turinti pokalbių platorma „Viber“, kurią 2014 metais už 900 mln. JAV dolerių įsigijo Japonijos technologijų gigantas „Rakuten“.
ES iniciatyvos „EU4business“, kuri skatina smulkaus verslo kūrimąsi ir vystymąsi Rytų partnerystės šalyse, duomenimis, maždaug ketvirtadalis studentų Baltarusijoje specializuojasi STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) disciplinose.
Rugpjūčio viduryje Baltarusijos IT įmonių atstovai kreipėsi į autoritarinį šalies lyderį Aliaksandrą Lukašenką su prašymu surengti naujus prezidento rinkimus bei sustabdyti žiaurumus šalies gatvėse. Jei tai nebus padaryta, įmonės pagrasino išsikelti kitur.
Baltarusiją jau kelias savaites drebina protestai, prasidėję po to, kai prezidento rinkimų nugalėtoju buvo paskelbtas A.Lukašenka.
Opozicija rinkimus laiko suklastotais, reikalauja surengti naujus rinkimus bei paleisti politinius kalinius.
